Marija, džiaugsmas tu širdies!
Tegul ji meilę tau išlies,
tegul dėkos ir garbę duos
dorybių kvepiančiuos žieduos.
Maldaut malonės leisk vienos:
grynos širdies, tau malonios.
O dangiškasis Spinduly,
lydėk gyvenimo kely.
Širdis man trokšta amžinai
būt Tavo mylima labai.
O dangiškasis Spinduly,
lydėk gyvenimo kely.
Geroji Motina, prašau:
vaikelį savo vesk sparčiau
iš nuodėmės klaidžių takų,
iš žemės sutemų klaikių.
Kai mirsiu, būki prie manęs,
tegul viltis man neužges.
Marija, tavo rankos bus
globa ir skydas man saugus!
Kai nebylus stovėsiu aš,
Teisėjas žvilgsnį kai atgręš,
Marija, tavo rankos bus
globa ir skydas man saugus.
Įspausk į širdį man giliau
troškimą vis patikti tau,
atjaučiant Viešpaties žaizdas
ir ašarom aplaistant jas.
Dalytis su tavim kančia –
o, leisk, Marija, žemėj čia!
Dar vieną prašymą turiu:
leisk Jėzaus meilei be ribų
įsiliepsnoti man širdy –
išnyks savimeilė skurdi.
Ši giesmė išreiškia gilų troškimą ir atsidavimą Marijai. Pirmoje dalyje prašoma, kad Marija būtų džiaugsmo šaltiniu ir kad meilė jai būtų išreikšta garbės ir dėkingumo žodžiais. Taip pat išreiškiamas prašymas, kad dangiškasis Spinduly (Marija) lydėtų per gyvenimą ir padėtų būti mylimam amžinai. Antroje dalyje prašoma, kad Marija vadovautų ir apsaugotų nuo nuodėmių bei išves iš tamsos, taip pat būdama šalia mirties metu, teikiant saugumą ir viltį. Trečioje dalyje prašoma, kad Marija įskiepytų į širdį troškimą patikti Dievui, dalintis kančia ir leisti Jėzaus meilei užpildyti širdį, kad išnyktų savimeilė. Giesmė giedama maldose ir šventėse, išreiškiant troškimą gauti Marijos pagalbą ir užtarimą tiek gyvenimo kelionėje, tiek amžinybėje.