Giedokite Marijai, ją mylinčios širdys!
Danguje tegul girdis, kaip skamba giesmė jai.
Giedokite, giedokite, giedokite Marijai!
Lelija skaisčioji nežemiško grožio,
net Amžino Žodžio tu sielą vilioji.
Giedokite…
Aušra tu kilnioji mums dieviškos Saulės!
Nušvinta pasaulis, kai tu suliepsnoji.
Giedokite…
O Motina Dievo! O Rože slaptinga!
Būk mums gailestinga, užtark mus pas Tėvą!
Giedokite…
Ši giesmė yra dedikuota Švč. Mergelei Marijai, šventajai ir dieviškai motinai. Pirmiausia išreiškiama džiaugsmo ir pagarbos Marijai bei siekis, kad jos giesmė būtų girdima danguje. Antroje eilutėje Marija lyginama su skaistiu leliju, pabrėžiant jos neįprastą grožį ir dievišką įtaką. Trečioje eilutėje ji vadinama aušra, kuri atneša šviesą ir šilumą, simbolizuojančia dievišką pagalbą ir vedimą. Galiausiai, kreipiamasi į Mariją kaip Dievo Motiną ir paslaptingą rožę, prašant jos užtarimo ir gailestingumo. Ši giesmė dažnai giedama maldų ar šventinių procesijų metu, siekiant pagerbti Mariją ir prašyti jos globos.