Dvasia, Viešpatie, ateik,
spindulių dangaus mums teik,
žemės klystkelius nušviesk.
Tėve vargstančių, nuženk,
savo dovanas dalink,
mūsų dvasią atgaivink!
Sielų Tu ramintojas,
svečias atlankytojas,
mielas atgaivintojas.
Darbuose Tu – poilsis,
kaitroje Tu – atvėsis,
Tu – paguoda liūdesy.
O šviesybe amžina,
skaidrink sielos gilumą,
stiprinki tikėjimą.
Be Tavųjų dovanų
viskas žmoguje skurdu,
viskas – atvira žaizda.
Nuvalyk, kas sutepta,
laistyk, kas išdeginta,
gydyk tai, kas sužeista.
Atitrauk mus nuo klaidų,
dvasios šalty duok jėgų,
tiesink vingius mūs takų.
Duok mums, mylintiems Tave,
tikintiems Tava galia,
dovanas septynerias.
Duok dorybių atpildą,
siųsk laimingą pabaigą,
kviesk į džiaugsmą amžiną. Amen.
Ši sekvencija yra malda Šventajai Dvasiai, prašant jos atėjimo ir šviesos, kad ji nušviestų žemės klystkelius ir atgaivintų sielas. Giedotojai kreipiasi į Dvasią kaip ramintoją ir atgaivintoją, pabrėždami jos svarbą kaip poilsio ir paguodos šaltinį sunkiuose darbuose ir kaitroje. Sekvencija išreiškia prašymą dėl šviesos ir stiprybės, kad būtų stiprinamas tikėjimas ir išgydyti dvasiniai sužeidimai. Ji taip pat prašo atleidimo už klaidas, jėgų ir tiesos, kad būtų galima gyventi pagal Dievo valią. Sekvencija baigiasi prašymu dėl dorybių dovanos ir amžino džiaugsmo, kuris bus apdovanotas tiems, kurie myli ir tiki Dievo galia. Giesmė yra atliekama Sekminių metu, kai švenčiama Šventosios Dvasios atėjimas ir jos veikimas Bažnyčioje ir pasaulyje.