Pakilo vėliavos džiaugsmingai,
žengia minios paskui jas.
Karalius Ostijoj garbingoj
jįsias pergalėn nuves.
Žengia eisenos didingos
šventą rytmetį,
žengia tūkstančiai laimingi,
eina paskui jį.
Vargonai džiūgauja ir chorai,
Kristaus garbę skelbia jie;
prabilo varpinės šventorių
didžio triumfo šventėje. – Žengia…
Pakilo smilkalas Valdovui,
lenkias galvos pagarbiai;
už auką ir laimėtą kovą
gaus varpai jam amžinai. – Žengia…
Ši giesmė išreiškia šventę ir triumfą, susijusį su Kristaus pergalės pripažinimu ir garbinimu. Pirmoje strofą aprašoma, kaip džiaugsmingai pakyla vėliavos ir žmonės jas seka, simbolizuodami Kristaus pergalę ir vadovavimą. Antroje strofą pabrėžiama, kaip džiūgauja muzikantai ir chorai, skelbdami Kristaus garbę ir triumfą. Trečioje strofą išreiškiama pagarba Kristui, smilkalo pakilimas ir varpų skambėjimas, kurie simbolizuoja amžinąją šlovę ir dėkingumą už Kristaus auką ir pergalę. Giesmė dažnai giedama iškilmingose šventėse ir religiniuose renginiuose, kaip išraiška džiaugsmo ir šlovinimo Kristui.