Pabėgo mirtis amžinai nugalėta,
jau kėlėsi Kristus iš kapo tamsaus.
Ir Tavo, Marija, kančia iškentėta
pasikeitė ašarom džiaugsmo gausaus.
Aleliuja, aleliuja.
O šventosios žaizdos kaip rubinai žėri,
jos amžiną Viešpaties meilę kalbės.
Tegul mūsų širdys, džiaugsme pasinėrę,
su meile jam pina vainiką garbės.
Aleliuja, aleliuja.
O sielos, šia kruvina kaina laimėtos,
te nuodėmei niekad daugiau nevergaus.
Marija, Tavy mūsų viltys sudėtos,
padėki Tu mums kovoje dėl dangaus.
Aleliuja, aleliuja.
Ši giesmė švenčia Kristaus pergalę prieš mirtį ir jo prisikėlimą, kuris pažymi mirties galą ir džiaugsmo atėjimą. Pirmoje strofą aprašoma, kaip Kristus prisikėlė ir kaip Marijos kančios buvo pakeistos džiaugsmo ašaromis, todėl išreiškiama dėkingumo ir džiaugsmo nuotaika. Antroje strofą pabrėžiamos šventosios žaizdos, kurios simbolizuoja Viešpaties meilę, ir kviečiama širdims garbinti ir prisidėti prie dangaus vainiko. Trečioje strofą, kalbama apie sielas, išgelbėtas Kristaus auka, ir prašoma Marijos pagalbos kovojant dėl dangaus, pabrėžiant, kad nuodėmės nebebus valdoma. Giesmė skirta Velykų laikotarpiui, švenčiant Kristaus pergalę ir išgelbėjimą, taip pat pabrėžiant Marijos vaidmenį ir dangaus siekimo svarbą.