Kristus prisikėlė,
nugalėjo mirtį –
kryžius štai
ir skausmai
pergale pavirto. –
Jis kėlės jau, aleliuja,
giedok, dangau, aleliuja,
pradžiuk, žmogau, aleliuja,
aleliuja, aleliuja.
Kelkimės su Kristum,
meskim tamsą juodą –
kelią švies
jo Širdies
meilė ir paguoda. –
Jis kėlės jau…
Prisikėlęs Kristau,
duok jėgų pakilti –
per skausmus
veski mus
į džiaugsmingą viltį. –
Jis kėlės jau…
Ši giesmė švenčia Kristaus prisikėlimą, pabrėždama jo pergalę prieš mirtį ir skausmą. Pirmoje strofą akcentuojama, kad Kristaus prisikėlimas paverčia kryžių ir skausmus pergale, todėl dangus ir žmonės turėtų džiaugtis ir giedoti aleliuja. Antroje strofą kviečiama prisikelti kartu su Kristumi ir palikti tamsą, pasikliaujant jo meilės ir paguodos šviesa. Trečioje strofą prašoma Kristaus suteikti jėgų ir vesti per skausmus į džiaugsmingą viltį. Giesmė yra Velykų laikotarpio dalis, skirta švęsti Kristaus prisikėlimą ir jo atneštą viltį bei džiaugsmą tikintiesiems.