Aleliuja – džiaugsmas liejas iš krūtinių srovėmis:
prisikėlęs Atpirkėjas žengia vėlei su mumis!
Aleliuja – mūsų sielos kupinos tyros vilties:
nors tamsybės ir užgriūtų, – Kristus ranką mums išties.
Aleliuja, aleliuja – skamba tūkstančiai varpų,
kai mirtis jau nugalėta, nebebijome kapų!
Šventą rytą Kristus kėlės, šventą rytą kelk ir tu,
džiaugsmo vėliavą iškėlęs, ženk su Kristumi kartu!
Ši giesmė išreiškia didžiulį džiaugsmą ir viltį, kylantį iš Kristaus prisikėlimo. Pirmoje strofą džiaugsmas ir viltis užlieja tikinčiųjų sielas, pažymint, kad Kristus, kaip Atpirkėjas, yra su jais net ir tamsiausiais momentais. Antroje strofą kalbama apie tai, kaip Kristaus prisikėlimas nugalėjo mirtį ir suteikė naują viltį bei drąsą, skatindamas žmones švęsti ir eiti kartu su Kristumi. Giesmė yra Velykų laikotarpio dalis, švenčianti Kristaus prisikėlimą ir džiaugsmo, kurį jis atneša, svarbą.