Marija, kilnioji skausmų Karaliene,
tiek daug iškentėjus šios žemės kely!
Tu kančią suprasi ir mūsų kiekvieno,
kai ašara rieda per veidą gaili.
Kiek alpsta širdžių, nesuranda paguodos,
palūžta iš sielvarto, skausmo gilaus!
Jų nieks nesupranta, jiems dienos vis juodos,
tik Tavo, Marija, Širdis mus atjaus.
Nunešk mūsų skausmą kaip smilkalą tyrą
prie dangiško sosto Aukščiausiam už mus.
Aukok jam kaip brangią ir kvepiančią mirą
už mūsų kaltes, praeities klydimus.
Ši giesmė, giedama Gavėnios metu, kreipiasi į Mariją, prašydama jos užuojautos ir maldos. Pirmoje eilutėje Marija yra pavadinta „kilniąja skausmų Karaliene“, pabrėžiant jos kančių ir užuojautos gilumą, kadangi ji išgyveno didelę skausmo dalį kartu su Jėzumi. Antroje eilutėje aprašoma, kaip daugelis žmonių kenčia, tačiau tik Marija gali tikrai suprasti jų skausmą ir teikti paguodą. Trečioje eilutėje prašoma Marijos nunešti mūsų skausmus kaip dangišką dovaną, paliekant juos Aukščiausiajam, ir aukoti juos kaip brangią ir kvepiančią mirą už mūsų kaltes ir praeities klaidas. Giesmė kviečia ieškoti paguodos ir užtarimo Marijoje, ypač kai patiriame gilų skausmą ir kančią.