1. Jėzau Kristau maloniausias,
Avinėli nekalčiausias,
troškai, troškai ant kryžiaus numirti,
žmones, žmones klystančius atpirkti.
2. Raudoki, žmogau, tu graudžiai,
dėl tavęs štai Viešpats skaudžiai
mirdams, mirdams šaukia savo Tėvą,
veda, veda latrą jis pas Dievą.
3. Žodį taria paskutinį,
galva svyra ant krūtinės,
verkia, verkia Motina ir kenčia
sunkią, sunkią šalia kryžiaus kančią.
4. Saulė temsta ir užgęsta,
žemė tamsoje paskęsta,
uolos, uolos skeldėja ir plyšta,
mirtį, mirtį Jėzaus jos pažįsta.
5. Šonas perdurtas švenčiausias,
bėga kraujas nekalčiausias.
Verkim, verkim, visa tai atminę,
Jėzų, Jėzų kaltėmis kankinę.
6. Jėzau, kurs mus taip mylėjai,
jog už mus numirt norėjai,
prašom, prašom tų kančių galybe
vesk mus, vesk mus į dangaus linksmybę.
Ši giesmė yra skirta Gavėniai, liturginiam laikotarpiui prieš Velykas, kuris yra skirtas pasninkui, maldai ir atgailai. Gavėnios laikotarpiu tikintieji kviečiami giliai apmąstyti Jėzaus Kristaus kančias ir mirtį, kurios atnešė išganymą žmonijai.
Pirma dalis pabrėžia Jėzaus nekaltumą ir Jo troškimą ant kryžiaus mirti, kad atpirktų žmonių nuodėmes. Tai skatina suvokti, kokią didžiulę auką Kristus padarė dėl mūsų.
Antra dalis išryškina Kristaus skausmą ir paskutinę maldą Tėvui, tuo pačiu pažymėdama, kaip Jėzus, net ir mirdamas, teikia viltį nusidėjėliui (latrui), kuris yra atleidžiamas ir pateikiamas į dangų.
Trečia dalis kalba apie Marijos kančią ir jos išgyvenimus, stebint Jėzaus mirtį. Tai pabrėžia ne tik Kristaus, bet ir Jo Motinos kančių svarbą ir gylį.
Ketvirta dalis apibūdina gamtos reakciją į Kristaus mirtį: saulės temimą, žemės tamsą ir uolų plyšimą. Tai simbolizuoja visos kūrinijos gedėjimą dėl Jėzaus kančių.
Penkta dalis kalba apie Kristaus šventą kraują, kuris bėga iš Jo pervertos šoninės žaizdos. Tai kviečia tikinčiuosius verkti ir prisiminti Jėzaus kančias, kankinimus ir auką.
Šešta dalis yra malda, prašanti Jėzaus, kuris mus mylėjo ir mirė už mus, kad Jo kančių galybė veskų mus į dangaus laimę.
Ši giesmė yra gili malda ir meditacija apie Kristaus kančias, skirtos apmąstyti Jo auką ir išreikšti dėkingumą už išgelbėjimą.