1. Alyvų darželyje krauju prakaitavo
Dievo Tėvo Sūnus už mus, žmones savo.
Skausmas širdį jam suspaudė,
nuliūdimas sieloj griaudė.
Brangus Atpirkėjau,
kiek Tu iškentėjai!
2. Jis, kaip Dievas, matė darbą atpirkimo,
visą savo kančią, kraujo praliejimą.
Matė jis žmonių piktybę,
savo budelių smarkybę.
Ak Jėzau mieliausias,
kenti nekalčiausias!
3. Matė, kaip bučiuodamas Judas jį pašiepia,
kaip Anas ir Kaipas niekinti jį liepia;
matė Erodo rūstybę ir Piloto neteisybę.
Ak Jėzau mieliausias,
kenti nekalčiausias!
4. Regėjo ir skaudų prie stulpo plakimą,
erškėčių vainiko ant galvos spaudimą,
ir šmeižtų visų bjaurumą,
ištarmės neteisingumą.
Ak Jėzau mieliausias,
kenti nekalčiausias!
Šis himnas gilina į Kristaus kančias ir atsako į jas su giliais jausmais ir pagerbimu. Jame išryškinamas Jėzaus kančių mastas, aprašomi jo fiziniai ir dvasiniai išbandymai Alyvų darželyje, kai jis meldėsi ir kentėjo prieš savo nukryžiavimą.
Pirma dalis fokusuojasi į Kristaus kraujo prakaitą ir skausmą, kurį jis patyrė už žmonijos išganymą. Ši dalis perteikia didelį Atpirkėjo skausmo ir nuliūdimą.
Antra dalis apibūdina, kaip Jėzus, būdamas Dievas, matė visą atpirkimo darbą ir savo kančias, įskaitant kraujo praliejimą ir žmonių blogumą, kuriuo jis buvo apsuptas. Akcentuojamas nekalčiausias Jėzaus kančios ir aukos dydis.
Trečia dalis detalizuoja, kaip Jėzus matė savo išdavystę ir niekinimą: Judą, kuris jį pašiepė, Aną ir Kaipą, kurie jį išniekino, Erodo ir Piloto neteisingumą. Tai pabrėžia, kaip Jėzus buvo apvilktas ir nubaustas.
Ketvirta dalis aprašo fizinius ir emocinius Jėzaus išbandymus: plakimą prie stulpo, erškėčių vainiką ir šmeižtų bjaurumą. Tai pabrėžia jo kančių ir neteisybės sunkumą.
Šis himnas skirtas ne tik apmąstyti Kristaus kančias, bet ir jausti gilų dvasinį ryšį su jo kančiomis ir atpirkimu, išreiškiant pagarbą ir padėką už jo auką.