Užmik lopšelyje menkam,
mažasis Dievo Kūdikėli!
Gimei tvartelyje šaltam,
nors širdį Motinai ir gėlė.
Tave vėjelis paliūliuos,
paglamonės žvarbi naktis…
Užmik šiurkščiuose vystykluos —
tokio Tau šiandien bus lemtis.
Naktis tyli. Miegok saldžiai.
Jeruzalė ir kryžius laukia.
Žmonių atpirkti atėjai —
dar pailsėk prieš didžią auką.
Miegok ramiai. Tave globos
meilinga Motinos širdis,
o atsibudęs rasi jos
vien meilę žadančias akis.
Analizė:
Ši giesmė išreiškia jautrią ir švelnią Kristaus gimimo akimirką, atskleidžiant jo žemišką būklę ir sunkumus, kuriuos jis patirs, net ir kaip mažas kūdikis. Pirmoje dalyje akcentuojama Kristaus gimimo aplinka, jo paprastumas ir vėliau laukiančios išbandymų, kurie yra išryškinami. Antra dalis kviečia miegoti ramiam, žinant, kad nors dabar jis atsidūręs šaltame tvartelyje, prieš jį laukia didelė misija ir kryžius. Giesmės pabaiga suteikia ramybės jausmą, pabrėždama Motinos meilę ir globą, kuri suteikia saugumo ir ramybės mažajam Kristui. Ši giesmė tinka Kalėdų vakarui arba naktiniam pamaldų laikui, kai siekiama apmąstyti Kristaus gimimo slėpinį ir jo ateities auką.