Betliejaus tvartely Marija klūpo,
ėdžiose gulintį Jėzų supa:
„Merk jau akeles, Sūnau mieliausias;
užmiki, miegoki, Jėzau brangiausias“.
„Žvėrys turi olas, lizdus paukšteliai,
gyvulių pastogėj gimei, Sūneli“.
Merk…
„Žvaigždėmis papuošei dangišką skliautą,
neradai pastogės pas savo tautą“.
Merk…
„Gaivini, maitini lauko žolelę,
pats vargsti ir alksti šitam tvartely“.
Merk…
„Girdžiu, jau ateina vargo žmoneliai:
renkasi, buriasi maži vaikeliai.
Pabuski, pakilki, atmerk akeles,
palaiminki, Jėzau, žmonių vaikelius!“
Ši giesmė perteikia Marijos rūpestį Jėzumi, kuris guli ėdžiose tvartelyje. Ji dainuoja Kūdikėliui, prašydama jį užmigti, nes jis neturi šilto prieglobsčio, kaip paukščiai ir žvėrys. Marija išreiškia nuostabą, kad tas, kuris puošia dangų žvaigždėmis, nerado vietos tarp žmonių. Ji taip pat kalba apie Jėzaus kančią ir vargą, kurį jis patiria gimęs tarp paprastų žmonių. Pabaigoje ji kviečia Jėzų palaiminti vargstančius ir mažuosius, kurie renkasi aplink jį.