- Ateikite, žmonės, džiugūs, iškilmingi,
ateikit Betliejun, ateikite!
Gimusį rasit angelų Karalių.
Džiaugsmingai eikim garbint,
džiaugsmingai eikim garbint,
džiaugsmingai eikim garbint Viešpaties! - Bandas štai palikę, skubinas nuolankūs
į menką tvartelį jau piemenys.
Mes irgi džiugūs ten visi skubėkim.
Džiaugsmingai eikim garbint,
džiaugsmingai eikim garbint,
džiaugsmingai eikim garbint Viešpaties! - Ten amžiną Šviesą amžinojo Tėvo
mes pridengtą kūnu matysime:
Dievas – Vaikelis vystykluose miega.
Džiaugsmingai eikim garbint,
džiaugsmingai eikim garbint,
džiaugsmingai eikim garbint Viešpaties! - Dėl mūs tapo vargšas, šiene paguldytas:
mes jį nūn mylėkim nuoširdžiai!
Mus taip mylėjo, – kas jo nemylėtų?
Džiaugsmingai eikim garbint,
džiaugsmingai eikim garbint,
džiaugsmingai eikim garbint Viešpaties!
Giesmė kviečia žmones džiaugsmingai ir iškilmingai atvykti į Betliejų, kur gimė Jėzus, angelo Karalius. Ji ragina eiti garbinti Kristaus, kuris gimė kaip paprastas vaikas, ir pabrėžia, kad džiugesys ir nuolankumas yra svarbūs atvykstant pas jį. Giesmė taip pat pabrėžia Kristaus vargingą gimimo sąlygą ir kviečia mylėti Jėzų už jo didelę meilę žmonėms.