Nemėžio mečetė yra dar vienas reikšmingas islamo religijos paveldo objektas Lietuvoje, esantis Nemėžyje, netoli Vilniaus. Ši mečetė priklauso Lietuvos totorių bendruomenei ir yra viena iš nedaugelio išlikusių totoriškų mečečių šalyje.
Mečetė yra įsikūrusi Nemėžyje, kaime netoli Vilniaus miesto. Ši gyvenvietė nuo seno yra žinoma kaip Lietuvos totorių bendruomenės centras, nes šioje vietovėje totoriai gyvena nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, kai buvo kviečiami į Lietuvą kunigaikščio Vytauto Didžiojo.
Nemėžio mečetė buvo pastatyta XVIII a. Manoma, kad pirmoji mečetė šioje vietoje buvo pastatyta dar anksčiau, tačiau dabartinis pastatas yra datuojamas 1909 metais, po to, kai ankstesnė mečetė buvo perstatyta. Tai yra tradicinė medinė mečetė, kuri išsaugojo savo autentiškumą per daugelį metų ir išliko kaip svarbus religijos bei kultūros centras totorių bendruomenei.
Nemėžio mečetės architektūra yra tipiška totoriškoms mečetėms Lietuvoje – tai medinis pastatas, pastatytas be jokių išorinių prabangos ženklų, tačiau su subtiliomis detalėmis, atitinkančiomis islamo tradicijas. Kaip ir daugelyje Lietuvos mečečių, Nemėžio mečetė neturi minareto, tačiau jos paprastas, simetriškas dizainas išsiskiria savita elegancija. Ji turi vieną maldos salę su mihrabu (nische, rodančia maldos kryptį – Meką) ir kitas erdves, skirtas bendruomenės susitikimams bei religinėms apeigoms.
Nemėžis, kaip ir Raižiai, turi gilias totorių istorijos šaknis. Totoriai buvo ištikimi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės sąjungininkai ir buvo apgyvendinti šioje vietovėje dar XIV a. Nors totorių bendruomenė Lietuvoje sumažėjo dėl įvairių istorinių aplinkybių, Nemėžio totoriai sugebėjo išsaugoti savo kultūrą, religiją ir papročius.
Mečetė išlaikė savo svarbą net sovietų okupacijos laikais, kai daugelis religinių pastatų buvo uždaryti ar sugadinti. Mečetės išsaugojimą prisidėjo vietos bendruomenė, kuri aktyviai rūpinosi jos išlaikymu ir remontu. Per Antrojo pasaulinio karo laikotarpį mečetė taip pat patyrė nuostolių, tačiau vėliau buvo atstatyta.
Nemėžio mečetė pasižymi savo ilgametėmis tradicijomis ir yra vienas svarbiausių Lietuvos totorių religinio paveldo objektų. Tai vieta, kurioje vyksta ne tik reguliarios pamaldos, bet ir svarbiausios musulmonų šventės, kaip Eid al-Fitr ir Eid al-Adha. Be to, mečetė yra svarbus kultūrinis centras, jungiantis totorius ir kitus Lietuvos musulmonus.
Mečetė taip pat yra unikali savo geografine padėtimi – ji yra vos keli kilometrai nuo Vilniaus, kas daro ją lengvai prieinamą ir šiuolaikinės Lietuvos visuomenei. Tai prisideda prie tarpkultūrinio dialogo ir religinės tolerancijos skatinimo.
Nors nėra plačių istorinių įrašų apie įžymius mečetės lankytojus, ši mečetė reguliariai traukia tiek vietinius, tiek užsienio musulmonus, tyrinėtojus ir istorikus, besidominčius Lietuvos totorių istorija. Be to, ji buvo lankoma ir įvairių Lietuvos visuomenės bei politikos veikėjų, siekiančių pagerinti totorių bendruomenės santykius su plačiąja visuomene.
Nemėžio mečetė išlieka ne tik religijos, bet ir Lietuvos totorių kultūros paveldo simbolis, kuris atspindi unikalią totorių istoriją Lietuvoje.