Raižių mečetė yra unikalus Lietuvos istorijos ir religijos paminklas. Ji yra įsikūrusi Raižiuose, nedideliame kaime, Alytaus rajone, pietinėje Lietuvos dalyje. Tai yra viena iš seniausių ir vienintelė veikiančių mečečių Lietuvoje.
Raižių mečetė buvo pastatyta 1889 m., tačiau šis pastatas nėra pirmoji šioje vietoje stovėjusi mečetė. Raižiai nuo seno buvo Lietuvos totorių gyvenvietė, ir pirmoji medinė mečetė čia stovėjo jau XVI a. Mečetės perstatymai buvo susiję su vietos totorių bendruomenės poreikiais ir istorijos įvykiais, ypač su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, kai mečetė buvo apgadinta.
Raižių mečetės architektūra išsiskiria paprastumu ir kuklumu. Tai medinis pastatas su klasikinėmis islamo architektūros formomis, bet pritaikytas vietos tradicijoms. Nors tai yra religinis pastatas, jis neturi minareto – bokšto, iš kurio būtų kviečiami tikintieji maldai, kaip yra įprasta daugelyje islamo šventovių. Pastatas atrodo kaip nedidelė kaimo bažnyčia su stačiakampiu planu, bet jo vidus turi visus būdingus islamo architektūros elementus – maldos salę su maldos kryptimi (mihrabu), nurodančia į Meką. Raižių mečetės interjeras nėra išskirtinai prabangus, tačiau jame gausu islamiškų simbolių bei tradicinių elementų, tokių kaip arabiški užrašai.
Raižių mečetė ir visas kaimas yra glaudžiai susijęs su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, kai totoriai buvo kviečiami į Lietuvą kovoti kunigaikščio Vytauto Didžiojo pusėje. Totoriai nuo XV a. buvo ištikimi Vytauto sąjungininkai, o Raižiai tapo svarbia totorių bendruomenės vieta. Mečetė išlaikė savo religinį ir kultūrinį vaidmenį net sovietmečiu, kai dauguma religinių pastatų buvo uždaryta ar perdirbta. Nors totorių bendruomenė Lietuvoje sumažėjo, Raižiai vis dar išlieka viena iš šios bendruomenės centrų.
Svarbus istorinis įvykis – 2010 m. Raižiuose buvo pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam, skirtas Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai paminėti. Paminklas simbolizuoja totorių ištikimybę Vytautui ir jų indėlį į Lietuvos istoriją.
Ši mečetė pasižymi tuo, kad ji yra viena iš labai nedaugelio išlikusių Lietuvos mečečių, o kartu ji ir vienintelė veikiančių mečečių Lietuvoje. Čia vis dar vyksta pamaldos, ypač per svarbiausias musulmonų šventes, tokias kaip Eid al-Fitr (Ramadano pabaigos šventė) ir Eid al-Adha (Aukojimo šventė).
Raižių mečetė taip pat yra vienas iš pavyzdžių, kaip islamo bendruomenė gali išsaugoti savo kultūrą ir religiją net mažoje ir religinės daugumos dominuojamoje šalyje.