Švč. Jėzaus Širdies litanija yra malda, skirta Jėzaus Širdžiai – simboliui, kuris reiškia Dievo meilę žmonijai ir Jo atpirkimą per Jėzaus kančią bei mirtį. Štai jos tekstas:
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus.
Dieve, dangaus Tėve, Pasigailėk mūsų.
Dieve, Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Pasigailėk mūsų.
Dieve, Šventoji Dvasia, Pasigailėk mūsų.
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, gyvojo Dievo Sūnaus Širdie, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, amžinojo Tėvo Širdie, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, Mergelės Motinos Širdie, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, Dievo su žmogumi suvienyta, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, begalinės didybės, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, šventoji Dievo šventykla, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, Aukščiausiojo Širdie buveine, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, Dievo namai ir dangaus vartai, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, degantis meilės židiny, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, teisingumo ir meilės buveine, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, gerumo ir meilės pilnybe, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, visų dorybių gelme, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, visų šlovės vertas, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, kantrybės ir gailestingumo šaltiny, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, dosni tiems, kurie šaukiasi Tavęs, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, gyvybės ir šventumo šaltiny, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, mūsų nuodėmių atpirkėjau, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, pažemintas iki mirties, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, perverta ietimi, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, gyvybės versme, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, viltie tiems, kurie miršta, Pasigailėk mūsų.
Jėzaus Širdie, amžinojo džiaugsmo šaltiny, Pasigailėk mūsų.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, Atleisk mums, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, Išklausyk mus, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, Pasigailėk mūsų.
Jėzau, švelnios ir nuolankios širdies, Padaryk mūsų širdis panašias į Tavo širdį.
Melskimės: Visagali amžinasis Dieve, pažvelk į savo mylimojo Sūnaus Širdį ir į Jį guldydamas mūsų garbinimo bei atsiteisimo auką, atleisk mums mūsų nuodėmes. Per tą Širdį, kuri gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.
Švč. Jėzaus Širdies litanija yra skirta Jėzaus Širdies kultui, kuris yra krikščioniškojo tikėjimo išraiška, simbolizuojanti Jėzaus meilę žmonijai. Širdis čia vaizduojama kaip dvasinis ir fizinis centras, per kurį išreiškiama dieviškoji meilė ir atpirkimas. Litanija pabrėžia Jėzaus atsidavimą ir pasiaukojimą žmonijai, ypač Jo kančią ir mirtį ant kryžiaus, kuri per amžius išlieka krikščionių atpirkimo pagrindu.
Litanija skirta šlovinti Jėzaus Širdį, kuri simbolizuoja Jėzaus meilę, gailestingumą, nuolankumą ir atpirkimą. Ji padeda tikintiesiems apmąstyti Jėzaus dieviškąją ir žmogiškąją meilę, Jo kančią už žmoniją ir begalinį gailestingumą nuodėmingiems žmonėms. Ši malda skatina maldininkus stiprinti savo dvasinį gyvenimą, sekti Kristaus pavyzdžiu, tapti labiau atsidavusiais ir nuolankiais.
Pagrindiniai akcentai:
- Jėzaus širdis kaip Dievo meilės žmonėms simbolis.
- Jo atpirkimo ir kančios reikšmė.
- Jėzaus gailestingumas, atleidimas ir nuolankumas.
Litanijos esmė yra šlovinti Jėzaus Širdį ir pabrėžti Jo pasiaukojančią meilę. Kiekvienas kreipinys išreiškia tam tikrą Jėzaus gyvenimo, veiklos ar Jo Širdies dvasinę savybę: kantrybę, atleidimą, ramybę, teisingumą, dosnumą. Litanijoje kalbama apie Jėzaus mirtį, Jo nuolankumą ir tai, kaip Jis kenčia kartu su žmonėmis. Širdis yra kaip meilės židinys, degantis dėl žmonių išganymo, todėl tikintieji kreipiasi į Jėzaus Širdį ieškodami paguodos, dvasinės stiprybės ir gailestingumo.
Nėra vieno konkretaus asmens, kuris būtų parašęs litaniją. Švč. Jėzaus Širdies kultas išsivystė viduramžiais, ypač išpopuliarėjęs per šv. Margaritos Marijos Alakok (1647–1690) regėjimus, kai Jėzus jai apreiškė savo Širdį kaip begalinės meilės simbolį. Jos vizijų dėka Jėzaus Širdies garbinimas tapo oficialiai pripažintas Bažnyčioje, ir šis kultas buvo toliau plėtojamas iki šiol. Litanija buvo įtvirtinta liturgijoje ir 1899 m. oficialiai patvirtinta popiežiaus Leono XIII, kuris pavedė Bažnyčią Švč. Jėzaus Širdžiai.
Švč. Jėzaus Širdies litanija naudojama įvairiomis progomis, ypač tada, kai norima atskirai pagerbti ir šlovinti Jėzaus meilę:
- Per Švč. Jėzaus Širdies šventę – ji švenčiama penktadienį po Devintinių (Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės). Šios iškilmės metu litanija yra neatsiejama dalis.
- Asmeninėse maldose – tikintieji dažnai meldžiasi šią litaniją ieškodami vidinės ramybės, atleidimo, paguodos ir dvasinės paramos.
- Eucharistinio garbinimo metu – litanija dažnai naudojama Adoracijos valandomis arba kitomis progomis, kai tikintieji šlovina Jėzaus buvimą Eucharistijoje.
- Per rekolekcijas ir atgailos pamaldas – ji gali būti naudojama dvasinio atsinaujinimo ir susitelkimo metu, kai ypatingai apmąstoma Jėzaus Širdies meilė ir gailestingumas.
- Dvasiniame gydyme – kai kurie tikintieji meldžiasi šią litaniją, norėdami išgyti nuo dvasinių ir emocinių žaizdų, nes Jėzaus Širdis simbolizuoja gydančią meilę ir užuojautą.
Litanija padeda tikintiesiems giliau suprasti ir įsisąmoninti Jėzaus begalinę meilę, skatina apmąstyti Jo kančią bei auką, ir moko nuolankumo, pasitikėjimo bei meilės artimui.