Tapti šventuoju yra sudėtingas procesas, kuris prasideda nuo gyvenimo, pasižyminčio ypatingu krikščionišku dorybingumu ir Dievo valios vykdymu. Katalikų Bažnyčioje šventumo pripažinimas vyksta per griežtą ir oficialų procesą, vadinamą kanonizacija, kuris gali trukti daugelį metų ar net amžius. Čia pateikiami pagrindiniai žingsniai, kaip asmuo tampa šventuoju:
1. Kandidatas į šventumą (Dievo tarnas)
Procesas prasideda po asmens mirties. Žmogus, kurio gyvenimas pasižymėjo ypatingu dvasiniu gyvenimu ir Dievo valia, gali būti nominuotas šventumo titului. Vyskupijos lygmeniu pradedamas tyrimas, siekiant surinkti informaciją apie kandidato gyvenimą, jo dorybes, stebuklus ar kitus svarbius faktus. Šis tyrimas dažnai inicijuojamas vietinės bendruomenės ar parapijos prašymu. Šiuo metu kandidatas vadinamas “Dievo tarnu”.
2. Gerų dorybių pripažinimas (Garbingasis)
Surinkus visą reikiamą informaciją, byla perduodama Vatikano institucijai – Šventųjų skelbimo kongregacijai. Ši kongregacija išnagrinėja kandidato gyvenimą ir tikrina, ar jis gyveno herojine dorybe – ypač tikėjimu, viltimi ir meile. Jei kongregacija ir popiežius sutinka, kandidatas tampa “Garbingasis” (Venerabilis).
3. Beatifikacija (palaimintasis)
Kitas žingsnis yra beatifikacija, kai kandidatas paskelbiamas palaimintuoju. Norint tapti palaimintuoju, paprastai reikalaujamas vienas stebuklas, įvykęs po kandidato mirties, kuris yra pripažįstamas kaip Dievo įsikišimas per kandidato užtarimą. Stebuklas paprastai būna medicininis, pavyzdžiui, nepaaiškinamas išgijimas. Kankiniai, kurie mirė dėl tikėjimo, gali būti paskelbti palaimintaisiais be stebuklo. Beatifikacijos metu kandidatas tampa “palaimintuoju” (Beatus/Beata).
4. Kanonizacija (šventasis)
Norint tapti šventuoju, reikalingas antras stebuklas, įvykęs po beatifikacijos, ir šis stebuklas taip pat turi būti pripažintas Bažnyčios. Kai antrasis stebuklas patvirtinamas, popiežius gali paskelbti kandidatą šventuoju per oficialią kanonizacijos ceremoniją. Nuo tada tas žmogus yra įrašomas į šventųjų sąrašą ir jam skiriamos bažnytinės šventės bei liturginė pagarba.
Papildomos sąlygos:
- Kankiniai: Asmenys, kurie mirė dėl savo tikėjimo, gali tapti šventaisiais greičiau, nes nereikalaujama stebuklų.
- Stebuklai: Stebuklai, paprastai susiję su fiziniu ar dvasiniu išgijimu, turi būti išsamiai ištirti medicinos ir teologijos ekspertų.
Pavyzdžiai:
- Šv. Teofilius Matulionis buvo paskelbtas palaimintuoju 2017 m., dėl jo herojiško gyvenimo ir ištikimybės tikėjimui per sunkius sovietinio persekiojimo metus.
- Šv. Jonas Paulius II buvo paskelbtas šventuoju 2014 m., pripažinus stebuklus po jo beatifikacijos.
Šis procesas yra ilgas ir sudėtingas, reikalaujantis kruopštaus tyrimo ir įrodymų. Bažnyčia itin rimtai žiūri į šventumo pripažinimą, nes šventieji laikomi tikėjimo pavyzdžiais ir įkvėpimo šaltiniais visai krikščionių bendruomenei.