Šventasis Simonas Petras, dažnai vadinamas tiesiog Petru, yra viena svarbiausių figūrų krikščionybėje ir Katalikų Bažnyčioje laikomas pirmuoju popiežiumi. Jis buvo vienas iš dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų ir užėmė ypatingą vietą tarp mokinių dėl savo drąsos, tikėjimo ir lyderystės. Jo vardas „Petras“ (graikiškai Petros, reiškiantis „uola“) buvo jam suteiktas Jėzaus, simbolizuojant jo svarbą kaip Bažnyčios pamato.
Gyvenimas ir pašaukimas
Simonas Petras gimė Betsaido mieste, Galilėjoje, ir buvo žvejys. Jis gyveno Kafarnaume ir kartu su broliu Andriejumi užsiėmė žvejyba. Petras pirmą kartą susitiko su Jėzumi per savo brolį Andriejų, kuris buvo vienas iš pirmųjų Jėzaus mokinių. Evangelijoje pagal Joną rašoma, kad Andriejus po susitikimo su Jėzumi pasakė savo broliui: „Radome Mesiją“ (Jn 1, 41), ir atvedė Petrą pas Jėzų.
Jėzus, susitikęs su Simonu, tuoj pat jį pavadino „Petru“, sakydamas: „Tu esi Simonas, Jono sūnus; vadinsies Kefas“ (tai reiškia „uola“) (Jn 1, 42). Šis naujas vardas simbolizavo Simono naująjį vaidmenį – tapti pagrindu, ant kurio Jėzus statys savo Bažnyčią.
Apaštališkas gyvenimas ir veikla
Petras tapo vienu iš artimiausių Jėzaus mokinių ir liudytoju daugelio svarbiausių įvykių. Jis buvo kartu su Jėzumi per kai kuriuos svarbiausius momentus, tokius kaip Atsimainymas ant Taboro kalno, kai Jėzus pasirodė spindintis ir šnekėjo su Mozė ir Eliju, bei Getsemanės sodo malda prieš Jėzaus suėmimą.
Petras garsėjo savo drąsa ir emocingu būdu reaguoti į Jėzaus mokymus. Vienas iš garsiausių jo veiksmų buvo ėjimas vandeniu, kai jis, atsakydamas į Jėzaus kvietimą, išėjo iš valties ir pradėjo eiti vandeniu link Jėzaus, tačiau pradėjęs abejoti, pradėjo skęsti, kol Jėzus jį išgelbėjo (Mt 14, 28-31).
Vienas iš svarbiausių momentų, susijusių su Petru, yra jo išpažinimas, kai Jėzus paklausė mokinių, kas jis yra. Petras atsakė: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus.“ Už šį tikėjimo išpažinimą Jėzus sakė: „Tu esi Petras, ir ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“ (Mt 16, 18). Tai buvo tarsi Petrui patikėtas misijos vadovauti krikščionių bendruomenei patvirtinimas.
Petro silpnumas ir atgaila
Nors Petras buvo vienas iš arčiausiai Jėzaus esančių mokinių, jo žmogiškumas buvo akivaizdus. Vienas garsiausių jo klaidų įvyko prieš Jėzaus nukryžiavimą, kai Petras tris kartus išsigynė Jėzaus, bijodamas, kad pats bus suimtas (Lk 22, 61-62). Jėzus buvo iš anksto pasakęs, kad Petras tai padarys, o po trečiojo neigimo Petras iš karto suprato savo klaidą ir „išėjęs, kartėsi graudžiai“.
Po Jėzaus prisikėlimo Petras tapo gailestingumo ir atgailos simboliu. Jėzus jam suteikė galimybę tris kartus iš naujo išpažinti meilę ir atsidavimą, taip atitaisydamas savo tris kartus išsigynimą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ (Jn 21, 15-17). Šiuo metu Jėzus galutinai patvirtino Petro vadovavimo vaidmenį, sakydamas jam: „Ganyk mano avis“.
Petro misija ir mirtis
Po Jėzaus prisikėlimo ir Sekminių Petras tapo pagrindiniu Bažnyčios lyderiu Jeruzalėje. Jis skelbė Evangeliją, stebuklais patvirtino savo tikėjimą ir vedė ankstyvąją krikščionių bendruomenę. Apaštalų darbuose matome, kaip Petras vadovavo pirmiesiems krikščionims, kovojo su persekiojimais ir toliau skleidė Evangeliją visoje žydų ir pagonių bendruomenėse.
Pagal tradiciją, Petras vėliau persikėlė į Romą, kur jis tarnavo Bažnyčiai ir vadovavo krikščionių bendruomenei. Romoje jis buvo suimtas ir nuteistas mirti dėl savo tikėjimo valdant imperatoriui Neronui. Petras buvo nukryžiuotas, tačiau jis prašė būti nukryžiuotas aukštyn kojomis, nes jautėsi nevertas mirti tokia pat mirtimi kaip Jėzus. Manoma, kad tai įvyko apie 64–68 m. po Kristaus.
Petro reikšmė ir palikimas
Simonas Petras yra neatskiriamai susijęs su Katalikų Bažnyčios kilme, kur jis laikomas pirmuoju popiežiumi. Jo ryžtas ir tikėjimas, net po žmogiškų klaidų, tapo pavyzdžiu tikintiesiems visame pasaulyje. Petro paveldas yra svarbus visoms krikščioniškoms tradicijoms, ir jis yra gerbiamas kaip drąsos, atgailos ir ištikimybės Kristui simbolis.
Simbolika: Petro simboliai yra raktai, kurie simbolizuoja jam Jėzaus suteiktą valdžią „dangaus karalystės raktus“ (Mt 16, 19), taip pat aukštyn kojomis nukryžiuotas kryžius, liudijantis jo kankinystę.
Katalikų Bažnyčioje šventasis Petras yra minimas birželio 29 dieną kartu su šventuoju Pauliumi. Ši šventė vadinama Šv. Petro ir Pauliaus diena, nes abu apaštalai yra laikomi svarbiausiais ankstyvosios Bažnyčios lyderiais ir Evangelijos skleidėjais.