Šventasis Jokūbas Vyresnysis, dar vadinamas Jokūbu Zebediejaus sūnumi, yra vienas iš dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų ir užima ypatingą vietą krikščioniškoje tradicijoje. Jis yra žinomas kaip vienas iš trijų artimiausių Jėzaus mokinių, kartu su savo broliu apaštalu Jonu ir apaštalu Petru. Evangelijose jis dažnai minimas kaip „Jokūbas Vyresnysis“, kad būtų atskirtas nuo kito apaštalo Jokūbo Jaunesniojo.
Gyvenimas ir pašaukimas
Jokūbas gimė Galilėjoje, ir jo tėvai buvo Zebediejus, žvejys, ir Salomėja. Jis kartu su savo broliu Jonu buvo žvejys, kol Jėzus juos abu pašaukė sekti paskui jį. Evangelijoje pagal Morkų rašoma, kad Jėzus, pašaukdamas Jokūbą ir Joną, pavadino juos „Boanerges“, tai reiškia „griaustinio vaikai“ (Mk 3, 17), greičiausiai dėl jų aistringo ir karšto temperamento.
Jokūbas tapo vienu iš artimiausių Jėzaus mokinių. Jis kartu su Petru ir Jonu buvo liudytojas kai kurių svarbiausių įvykių Jėzaus gyvenime, tokių kaip Jėzaus atsimainymas ant Taboro kalno ir Getsemanės sodo malda, kai Jėzus ruošėsi savo kančiai. Šie įvykiai parodo, kad Jokūbas buvo ypatingai svarbus Jėzui, kuris jį laikė vienu iš patikimiausių ir ištikimiausių apaštalų.
Apaštališka veikla ir nuopelnai
Po Jėzaus prisikėlimo Jokūbas, kaip ir kiti apaštalai, buvo išsiųstas į pasaulį skelbti Evangeliją. Tradiciškai teigiama, kad Jokūbas skleidė krikščionybę Ispanijoje, todėl jis yra labai gerbiamas ispanų tautos globėjas. Pagal legendą, Jokūbas lankėsi Ispanijoje, kur skelbė Evangeliją ir padėjo įkurti pirmuosius krikščionių centrus. Nors šios legendos autentiškumas yra diskutuotinas, Ispanijos katalikų tradicijoje šventasis Jokūbas užima ypatingą vietą.
Vienas garsiausių šventojo Jokūbo su juo susijusių stebuklų yra „Santiago Matamoros“ arba „Šventasis Jokūbas, Maurų žudikas“, kuomet jis, pasak legendos, ant balto žirgo vedė krikščionių kariuomenę į mūšį prieš maurus Ispanijoje. Dėl šio vaizdinio šventasis Jokūbas tapo ispanų krikščionių simboliu kovose su musulmonais Rekonkistos laikais.
Kankinystė
Šventasis Jokūbas yra vienas iš pirmųjų apaštalų, mirusių kankinio mirtimi. Apaštalų darbų knygoje rašoma, kad Jokūbas buvo nužudytas Jeruzalėje apie 44-uosius metus valdant karaliui Erodui Agripai I. Jis buvo nukirsdintas, ir ši mirtis tapo pirmąja apaštalo kankinystės istorijoje, aprašyta Šventajame Rašte: „Karalius Erodas kai kuriuos Bažnyčios narius griebė ir žudė, o Jokūbą, Jono brolį, nužudė kalaviju“ (Apd 12, 1–2). Tai rodo jo nepalaužiamą tikėjimą, už kurį jis paaukojo savo gyvybę.
Šventės diena ir reikšmė
Šventasis Jokūbas Vyresnysis yra ypač gerbiamas Ispanijoje, kur Santiago de Compostela miestas tapo jo atminimo centru. Manoma, kad jo palaikai buvo perkelti į šį miestą, ir ten įkurta Šv. Jokūbo katedra, kuri tapo viena iš svarbiausių piligrimystės vietų Europoje. Šventojo Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago), vedantis į šią katedrą, iki šiol yra garsus piligrimų kelias, kurį kasmet nueina tūkstančiai tikinčiųjų iš viso pasaulio.
Jo šventė švenčiama liepos 25 dieną, ir ji ypač reikšminga Ispanijoje. Jo gyvenimas, kankinystė ir legenda apie jo misijas Ispanijoje tapo esminiu katalikiškos Europos kultūros simboliu, o šventasis Jokūbas yra laikomas stiprybės, drąsos ir tikėjimo simboliu.
Šventasis Jokūbas Vyresnysis paliko gilų pėdsaką krikščioniškosios tradicijos istorijoje. Jis tapo ryžtingo tikėjimo ir apaštališko tarnavimo simboliu, kurio gyvenimas ir mirtis yra pavyzdys ištikimybės Dievui ir misijos svarbai.