Šventasis Baltramiejus, dar vadinamas Natanieliu, buvo vienas iš dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų, kurių vardai minimi Naujajame Testamente. Nors apie jo gyvenimą ir veiklą nėra daug išsamios informacijos, jo svarba yra neabejotina, nes jis buvo tiesioginis Jėzaus mokinys ir dalyvavo skleidžiant krikščionybę po Kristaus prisikėlimo.
Gyvenimas ir apaštalo pašaukimas: Manoma, kad šventasis Baltramiejus gimė Kanaane, Galilėjos regione, ir buvo hebrajų kilmės. Evangelijose jis dažniausiai minimas kartu su apaštalu Pilypu. Iš Evangelijos pagal Joną sužinome, kad būtent Pilypas atvedė Natanielių pas Jėzų. Iš pradžių Baltramiejus buvo skeptiškas, kai išgirdo, kad Jėzus yra Mesijas, sakydamas: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?“ (Jn 1, 46). Tačiau, kai Jėzus jį pamatė, jis pripažino Baltramiejų kaip „tikrą izraelitą, kuriame nėra klastos“ (Jn 1, 47), kas padarė didelį įspūdį Baltramiejui ir paskatino jį tapti Jėzaus sekėju.
Misijos ir darbas: Po Jėzaus prisikėlimo Baltramiejus, kaip ir kiti apaštalai, buvo pasiųstas į pasaulį skelbti Evangeliją. Tradicija teigia, kad Baltramiejus skelbė krikščionybę Indijoje, Mesopotamijoje, Persijoje, Egipte, Armėnijoje ir kitose šalyse. Jis yra ypač gerbiamas Armėnijos krikščionių bendruomenėje, nes laikomas vienu iš pagrindinių krikščionybės skleidėjų Armėnijoje. Ši šalis vėliau tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri priėmė krikščionybę kaip oficialią religiją, ir Baltramiejus buvo svarbus to proceso dalyvis.
Kankinystė: Kaip ir daugelis apaštalų, Baltramiejus patyrė kankinystę dėl savo tikėjimo. Tradicijoje pasakojama, kad jis buvo žiauriai nukankintas už tai, kad skleidė krikščionybę Armėnijoje. Manoma, kad jis buvo gyvas nudirtas, o po to nukryžiuotas. Dėl šios žiaurios kankinystės šventasis Baltramiejus dažnai vaizduojamas su savo oda arba peiliu – įrankiu, kuris simbolizuoja jo kankinystę. Jo palaikai vėliau buvo perkelti į Italiją, į šv. Baltramiejaus baziliką Romoje, kur jie tebėra iki šiol.
Nuopelnai ir reikšmė: Šventasis Baltramiejus yra gerbiamas ne tik kaip apaštalas, bet ir kaip uolus Evangelijos skelbėjas įvairiuose pasaulio kraštuose. Jo vardas reiškia „Talmėjaus sūnus“, o tai rodo jo hebrajišką kilmę. Krikščionybės tradicijoje jis tapo ištikimybės, ryžto ir drąsos simboliu, nes nepaisant pavojų, drąsiai skelbė Evangeliją tolimose šalyse.
Citata apie Baltramiejų: Viena iš svarbiausių vietų, kurioje minimas Baltramiejus, yra Evangelijoje pagal Joną, kur Jėzus kalba apie jo nuoširdumą: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos.“ Ši citata atspindi Baltramiejaus dvasinę grynumą ir ištikimybę, kurie buvo jo gyvenimo ir tarnystės Jėzui pagrindas.
Šventės diena: Šventojo Baltramiejaus šventė katalikų bažnyčioje švenčiama rugpjūčio 24 dieną. Jo gyvenimas ir mirtis paliko didelį pėdsaką ankstyvojoje krikščionybėje, o jis tapo daugelio krikščioniškų šalių, įskaitant Armėniją, globėju.
Šventasis Baltramiejus mums primena apie apaštalų pasiaukojimą ir ištikimybę skleidžiant tikėjimą, nepaisant persekiojimų ir kančių.