Šventasis Valentinas yra vienas iš žymiausių ir plačiai žinomų šventųjų, kurio vardas siejamas su meilės ir romantiškų jausmų švente – Valentino diena. Tačiau istorinės žinios apie šį šventąjį yra gana ribotos, o jo gyvenimas ir kankinystė supintas su legendomis. Iš tikrųjų, galbūt buvo net keli šventieji, vardu Valentinas, kurie gyveno III amžiuje ir patyrė kankinystę dėl savo tikėjimo.
Pagrindinė legenda pasakoja, kad šventasis Valentinas buvo Romos kunigas, gyvenęs imperatoriaus Klaudijaus II valdymo laikais (268–270 m.). Anot šios legendos, imperatorius uždraudė jauniesiems vyrams tuoktis, nes manė, kad nevedę vyrai yra geresni kariai. Valentinas, nors ir slapta, toliau laimino įsimylėjusiųjų santuokas, nepaisydamas draudimo. Kai šis veiksmas buvo atskleistas, Valentinas buvo suimtas ir įkalintas.
Dar viena legenda teigia, kad būdamas kalėjime Valentinas susidraugavo su savo sargybiniu, kurio akla dukra buvo pas jį atvesta. Per stebuklą, Valentinas išgydė merginos regėjimą. Prieš mirtį jis jai parašė atsisveikinimo laišką, kurį pasirašė „Tavo Valentinas“ – frazė, kuri iki šiol naudojama meilės laiškuose Valentino dienos proga.
Valentinas buvo nukankintas ir nukirsdintas apie 269 m. vasario 14 d. Romoje. Vėliau jis buvo paskelbtas šventuoju už savo atsidavimą krikščioniškam tikėjimui ir pasiaukojimą dėl meilės, ypač dėl meilės ir santuokos sakramento.
Šventasis Valentinas tapo meilės globėju, o vasario 14-oji – jo kankinystės diena – tapo Valentino dienos, meilės ir draugystės švente, švenčiama visame pasaulyje. Be to, jis laikomas globėju sergančiųjų epilepsija, taip pat bitininkų ir keliautojų globėju.
Nors šv. Valentinas yra gerbiamas už savo pasiaukojimą ir ištikimybę tikėjimui, jo ryšys su šiuolaikine Valentino dienos švente labiau siejasi su viduramžiais, kai vasario 14-oji buvo laikoma diena, kai paukščiai pradeda poruotis, o tai tapo romantiškos meilės simboliu.