Šventoji Teresė Avilietė (1515–1582), dar vadinama Šventąja Terese iš Jėzaus, buvo viena iškiliausių Katalikų Bažnyčios mistikių, teologų ir reformatorių. Ji gimė 1515 m. kovo 28 d. Aviloje, Ispanijoje, kilmingoje, tačiau pamaldžioje šeimoje. Nuo ankstyvos vaikystės Teresė rodė didelį polinkį į tikėjimą ir siekį tobulėti dvasiniame gyvenime.
1535 m. Teresė įstojo į karmelitų vienuolyną Aviloje, tačiau greitai suprato, kad dauguma vienuolyno narių negriežtai laikosi asketinių priesakų. Teresė ėmė siekti gilesnio dvasingumo, o jos išgyventos dvasinės patirtys ir vizijos paskatino ją imtis didelių reformų Karmelitų ordino viduje. Ji įkūrė Karmelitų basųjų ordiną, kuriame buvo pabrėžtas griežtas askezės gyvenimas, nuolatinė malda ir atsiskyrimas nuo pasaulietinio gyvenimo. Nepaisant didelio pasipriešinimo tiek Bažnyčios viduje, tiek visuomenėje, Teresė atkakliai laikėsi savo tikslų ir įkūrė daugybę naujų vienuolynų visoje Ispanijoje.
Teresė Avilietė buvo ne tik reformatorė, bet ir gili mistikė. Jos garsiausi raštai – „Vidinė pilis“ (El Castillo Interior) ir „Tobulumo kelias“ (Camino de Perfección) – yra laikomi svarbiais Bažnyčios mistinės teologijos darbais. Savo darbuose ji giliai tyrinėjo žmogaus sielos santykį su Dievu, aiškindama, kaip siela per maldą ir atsidavimą keliauja per dvasinius lygmenis, kol galiausiai pasiekia vienybę su Dievu.
Teresė išgyveno daugybę mistinių vizijų, kurios buvo kruopščiai tyrinėjamos Bažnyčios vadovybės, tačiau galutinai buvo pripažintos autentiškomis. Ji taip pat buvo labai praktiška, gebėjo derinti mistinį dvasingumą su kasdieniais vienuolyno gyvenimo darbais, parodydama, kad tikroji šventumo kelionė vyksta ne tik per ekstazes, bet ir per kasdienę tarnystę Dievui.
Šventoji Teresė Avilietė mirė 1582 m. spalio 4 d. Ji buvo kanonizuota 1622 m. popiežiaus Grigaliaus XV ir 1970 m. paskelbta Bažnyčios mokytoja – tai viena didžiausių Bažnyčios garbių, kuria buvo pagerbtos tik dvi moterys. Teresė yra žinoma kaip mistikų, religinio reformavimo ir ispaniškosios dvasinės literatūros globėja.
Jos šventė minima spalio 15 dieną, o jos gyvenimas ir raštai iki šiol įkvepia milijonus tikinčiųjų siekti dvasinės brandos ir artimo santykio su Dievu per maldą ir atsidavimą.