Šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresė, dar vadinama Šventąja Terese iš Lizjė (1873–1897), yra viena garsiausių ir mylimiausių Katalikų Bažnyčios šventųjų. Ji gimė kaip Marie Françoise-Thérèse Martin Alansone, Prancūzijoje, pamaldžių katalikų šeimoje. Teresė nuo ankstyvos vaikystės buvo giliai religinga ir troško visiškai atsiduoti Dievui.
Ji įstojo į karmelitų vienuolyną Lizjė mieste būdama vos 15 metų, gavusi popiežiaus Leono XIII specialų leidimą. Teresės vienuolinė veikla buvo pasižymėjusi paprastumu ir nuolankumu. Ji niekada nedalyvavo didelėse misijose ar socialinėse veiklose, tačiau jos dvasinis gyvenimas tapo pavyzdžiu milijonams.
Teresė sukūrė savo dvasinę kryptį, vadinamą „mažuoju keliu“. Ji tikėjo, kad svarbu būti nuolankiam ir priimti kasdienius gyvenimo sunkumus su meile bei pasitikėjimu Dievu. Jos požiūris buvo pagrįstas paprastais, bet giliai tikėjimą išreiškiančiais veiksmais, pvz., šypsena kitam, atleidimu smulkioms skriaudoms ir ištikima meile kasdienėms pareigoms.
Jos autobiografinė knyga “Vienos sielos istorija”, parašyta likus vos keliems metams iki jos ankstyvos mirties, tapo viena įtakingiausių dvasinės literatūros knygų. Ši knyga atskleidžia jos giliai išgyventą dvasinę kelionę, kovas ir nuolatinį siekį mylėti Dievą visomis aplinkybėmis.
Teresė mirė sulaukusi vos 24 metų nuo tuberkuliozės, tačiau jos įtaka Bažnyčiai buvo didžiulė. Ji buvo paskelbta šventąja 1925 m. popiežiaus Pijaus XI ir 1997 m. paskelbta Bažnyčios mokytoja. Ji yra žinoma kaip misijų, lėktuvų pilotų ir gėlių globėja.
Šv. Teresės šventė minima spalio 1 dieną. Jos paprastumas, nuolankumas ir pasitikėjimas Dievo meile įkvepia milijonus žmonių visame pasaulyje siekti šventumo per kasdienius darbus ir mažus, bet nuoširdžius meilės veiksmus.