Šventasis Telesforas buvo vienas ankstyvųjų Romos popiežių, kuris Bažnyčiai vadovavo nuo maždaug 125 iki 136 metų po Kristaus, valdant Romos imperatoriams Hadrianui ir Antoninui Pijui. Jo pontifikatas sutapo su intensyviais krikščionių persekiojimais, tačiau Bažnyčia tuo laikotarpiu ir toliau stiprėjo bei plėtėsi.
Telesforas buvo kilęs iš Graikijos, o jo vardas yra vienas iš nedaugelio graikų kilmės vardų tarp ankstyvųjų popiežių. Nors apie jo gyvenimą iki tapimo popiežiumi žinoma nedaug, Telesforas yra vertinamas už tai, kad padėjo formuoti kai kurias esmines liturgines praktikas, kurios yra naudojamos iki šiol.
Anot tradicijos, Šventasis Telesforas įvedė kalėdines Mišias vidurnaktį, taip pat paskatino septynių savaičių Didžiojo pasninko (Gavėnios) laikymąsi prieš Velykas. Jo pontifikato metu Velykų šventimas taip pat tapo labiau reglamentuotas. Manoma, kad jis taip pat prisidėjo prie tam tikrų liturginių giesmių, tarp jų „Gloria in excelsis Deo“, naudojimo per Kalėdų ir Velykų šventes.
Telesforas yra vienas iš nedaugelio ankstyvųjų popiežių, kurie yra laikomi kankiniais. Jis patyrė mirtį persekiojimų metu, tikriausiai imperatoriaus Antonino Pijaus valdymo laikotarpiu. Jis buvo nukankintas už savo tikėjimą ir už tai, kad drąsiai vadovavo Bažnyčiai sunkiais persekiojimo laikais.
Šventojo Telesforo atminimas yra švenčiamas sausio 5 d. Jis laikomas svarbiu Bažnyčios tėvu dėl savo indėlio į liturgines praktikas bei savo ištikimybės tikėjimui net mirties akivaizdoje. Jo gyvenimas ir mirtis simbolizuoja ankstyvųjų krikščionių drąsą ir pasiaukojimą skleisti Evangeliją bei išlaikyti Bažnyčios vienybę nepaisant pavojų ir persekiojimų.