Šventasis Tomas Garnetis (angl. St. Thomas Garnet) buvo Anglijos jėzuitas ir kankinys, gyvenęs XVI–XVII amžiuje, vienas iš daugelio katalikų, kurie buvo nužudyti per religinį persekiojimą Anglijoje. Jis gimė apie 1575 m. šeimoje, ištikimoje katalikiškam tikėjimui, tuo metu, kai Anglijoje buvo vykdomi intensyvūs persekiojimai prieš katalikus po reformacijos.
Tomas Garnetis buvo giminaitis garsaus kankinio, jėzuito Henriko Garnetio. Tomas studijavo Douai kolegijoje Prancūzijoje, o vėliau įstojo į Jėzaus draugiją Romoje, kur mokėsi teologijos. Būdamas įšventintas į kunigus, jis 1607 m. slapta grįžo į Angliją, kur pradėjo vykdyti savo misiją, tarnavęs katalikams slaptai, nes tuo metu vieša katalikų religinių apeigų praktika buvo uždrausta.
Tomas Garnetis buvo suimtas per Anglijos valdžios vykdomas katalikų persekiojimų akcijas, tačiau jam pavyko pabėgti ir vėl grįžti prie savo misijų. Deja, 1608 m. jis vėl buvo suimtas ir išsiųstas į Flandriją. Nepaisydamas persekiojimo, Tomas dar kartą slapta grįžo į Angliją tęsti savo pastoracinės veiklos. Galiausiai, 1608 m. jis buvo dar kartą suimtas, apkaltintas ir nuteistas mirti už katalikų tikėjimo praktikavimą bei jėzuito statusą.
Šventasis Tomas Garnetis buvo pakartas ir nukankintas Tyburne, Londone, 1608 m. birželio 23 d. Jo kankinystė buvo dalis platesnio katalikų persekiojimo, kai katalikai, nepaisydami grėsmės gyvybei, atkakliai laikėsi savo tikėjimo. 1929 m. jis buvo paskelbtas šventuoju, kartu su kitais Anglijos ir Velso kankiniais, kurie mirė dėl savo katalikiško tikėjimo.
Šv. Tomas Garnetis yra gerbiamas kaip tikėjimo ir ištikimybės pavyzdys, ypač persekiojimo laikais. Jo kankinystė liudija apie drąsą ir pasiaukojimą, kurių reikia norint likti ištikimu Dievui nepaisant net didžiausių sunkumų.