Šventasis Edgaras Taikusis (angl. Edgar the Peaceful, 943–975 m.) buvo Anglijos karalius, valdęs nuo 959 iki 975 metų. Nors Edgaras nėra plačiai žinomas kaip kankinys ar teologas, jis tapo reikšmingu Anglijos karaliumi dėl savo įtakos Bažnyčios ir šalies vienybei. Jo vadovavimas sukūrė taikos laikotarpį, todėl jis įgavo „Taikiojo“ titulą. Edgaras yra laikomas vienu svarbiausių ankstyvųjų Anglijos valdovų, kurie prisidėjo prie šalies centralizacijos ir krikščionybės įtvirtinimo.
Ankstyvasis gyvenimas ir tapimas karaliumi
Edgaras gimė 943 metais Anglijos karališkosios šeimos nariu – jis buvo karaliaus Edmundo I ir jo žmonos Elfgifu sūnus. Po savo brolio, karaliaus Eadwigo mirties 959 m., Edgaras tapo Anglijos karaliumi. Edgaro valdymas buvo žinomas dėl stiprios centrinės valdžios įtvirtinimo, stabilios šalies administracijos ir palaikomos taikos. Jis sugebėjo suvienyti anglosaksų karalystes, kurios iki jo laikų buvo susiskaldžiusios, ir sustiprino karaliaus valdžią visoje šalyje.
Edgaro valdymas ir religinė įtaka
Vienas iš svarbiausių Edgaro pasiekimų buvo jo glaudus bendradarbiavimas su Bažnyčia. Edgaro valdymo laikotarpiu buvo įgyvendintos svarbios reformos, kurios sustiprino benediktinų vienuolių įtaką Anglijoje. Jis buvo artimas vyskupams, ypač šventajam Dunstanui, kuris tapo jo pagrindiniu patarėju. Dunstanas, kartu su kitais vyskupais, padėjo reformuoti ir stiprinti Anglijos Bažnyčią, skatindamas benediktinų vienuolynų plėtrą ir religinių taisyklių laikymąsi.
Edgaro valdymo metu Anglijos Bažnyčia įgijo didelę galią ir stabilumą, o krikščionybės plėtra pasiekė naujas aukštumas. Jis taip pat skatino statyti bažnyčias ir vienuolynus, taip stiprindamas Bažnyčios įtaką visoje šalyje.
Taikos laikotarpis ir paveldas
Edgaras buvo žinomas dėl savo gebėjimo išlaikyti taiką ir stabilumą Anglijoje. Jo valdymo laikotarpis buvo vienas iš nedaugelio taikos periodų, kai nebuvo rimtų vidaus konfliktų ar išorės puolimų. Edgaras sukūrė stiprią ir vieningą valstybę, kurios galia ir stabilumas išliko dar ilgai po jo mirties.
970 m. Edgaras buvo iškilmingai karūnuotas Batho mieste, o ši ceremonija tapo modeliu vėlesniems Anglijos karalių karūnavimams.
Mirtis ir palikimas
Edgaras mirė 975 metais, būdamas vos 32 metų, tačiau jo palikimas buvo reikšmingas. Jis paliko du sūnus – Edvardą Kankinį ir Ethelredą. Po jo mirties sostas perėjo Edvardui, tačiau dėl politinių intrigų ir sąmokslų Anglijoje kilo neramumai, kurie atvedė prie Edvardo nužudymo.
Nors Edgaras nebuvo kanonizuotas kaip šventasis dėl kankinystės ar ypatingo šventumo, jo atsidavimas Bažnyčiai ir taikai pelnė jam didelę pagarbą. Edgaras prisimenamas kaip karalius, kuris įtvirtino Anglijos vienybę ir krikščionybės įtaką, todėl jo vardas yra įtrauktas į kai kurias liturgines Anglijos Bažnyčios šventųjų globėjų sąrašus.