Koromoto Dievo Motina (isp. Nuestra Señora de Coromoto) yra viena iš pagrindinių ir garsiausių Mergelės Marijos apsireiškimų Lotynų Amerikoje, ypač Venesueloje. Ji laikoma Venesuelos globėja, ir jos kultas yra labai svarbus šalies katalikams. Koromoto Dievo Motinos apsireiškimas yra glaudžiai susijęs su Venesuelos vietinių gyventojų krikščionybės priėmimu, ir ji simbolizuoja vienybę bei tikėjimo plitimą tarp vietos gyventojų.
Apsireiškimas ir istorija
Pasak tradicijos, Koromoto Dievo Motina apsireiškė 1651 metais vietiniam indėnų cacique (vadas) Koromoto ir jo šeimai, šalia Guanare upės Venesueloje. Tuo metu vietiniai gyventojai dar nebuvo priėmę krikščionybės, ir ispanų kolonizatoriai siekė, kad jie taptų krikščionimis.
Apsireiškimas prasidėjo, kai Koromoto genties vadas, eidamas per džiungles, pamatė šviesią moterį, kuri pasirodė jam kartu su kūdikiu ant rankų ir liepė jam bei jo genties žmonėms eiti į ispanų miestą ir krikštytis. Koromoto vadas, įtikintas apsireiškimo, iš pradžių ketino paklusti, tačiau vėliau jis ėmė priešintis krikščionybės plėtrai tarp savo žmonių.
Kitame apsireiškime 1652 m. Koromoto vadas buvo apsuptas šviesos ir pamatė tą pačią moterį savo namuose. Pykdamas dėl to, kad buvo verčiamas priimti tikėjimą, jis bandė griebti Mergelę, tačiau ji staiga pranyko, palikdama mažą relikviją – Mergelės atvaizdą ant lapo. Šis atvaizdas tapo šventu Koromoto Dievo Motinos simboliu.
Koromoto vado atsivertimas
Po šio įvykio Koromoto vadas patyrė daug kančių ir sunkumų, o vėliau, gavęs patarimų iš kitų krikščionių, galiausiai apsisprendė priimti krikštą. Jis buvo pakrikštytas krikščionių misionierių ir po to tapo Mergelės šalininku, skatindamas savo gentainius priimti krikščionybę.
Kulto plitimas ir relikvijos svarba
Koromoto Dievo Motinos atvaizdas, kurį Mergelė paliko, greitai tapo garbinimo objektu, ir buvo pastatyta šventovė apsireiškimo vietoje, netoli Guanare miesto. Šis atvaizdas išlieka vienas iš svarbiausių relikvijų Venesuelos katalikų Bažnyčioje, ir Koromoto Dievo Motinos kultas išplito po visą šalį.
Koromoto Dievo Motina buvo oficialiai paskelbta Venesuelos globėja 1950 m. popiežiaus Pijaus XII, o 1996 m. popiežius Jonas Paulius II aplankė Koromoto šventovę, stiprindamas šio kulto reikšmę tarptautiniu mastu.
Palikimas ir šventė
Koromoto Dievo Motinos šventė minima rugsėjo 11 dieną, ir tai yra viena svarbiausių religinių švenčių Venesueloje. Per šią dieną daugybė piligrimų keliauja į šventovę, kur meldžiasi už tautos vienybę, ramybę ir saugumą.
Koromoto Dievo Motina yra svarbus simbolis ne tik religine, bet ir nacionaline prasme. Ji simbolizuoja Venesuelos vienybę, tikėjimo stiprybę ir vietinių gyventojų priėmimą į krikščionišką tikėjimą.