Šventoji Joana de Valois, dar žinoma kaip Šventoji Joana Prancūzė (1464–1505 m.), buvo Prancūzijos princesė ir vėliau tapo vienuole bei vienuolijos įkūrėja. Ji buvo prancūzų karaliaus Liudviko XI ir Šarlotės Savojietės duktė, ir nors jos gyvenimas buvo pažymėtas politinėmis intrigomis ir asmeniniais sunkumais, Joana tapo žinoma dėl savo nuolankumo, pamaldumo ir gilaus dvasinio gyvenimo. Joana yra ypatingai gerbiama dėl to, kad įkūrė Dievo Motinos Apreiškimo vienuoliją (pranc. Annonciades), kuri buvo skirta pamaldumui Marijai.
Ankstyvasis gyvenimas
Joana de Valois gimė 1464 m. balandžio 23 d. Prancūzijoje, turėdama aukštą kilmę – ji buvo Prancūzijos karaliaus Liudviko XI dukra. Nors gimė karališkoje šeimoje, jos gyvenimas nuo pat pradžių buvo sunkus. Dėl kūno deformacijos, su kuria ji gimė, jos tėvas ją atstūmė, ir Joana augo nuolatinėje šeimos nepagarboje. Jos tėvas, nusivylęs, kad Joana neatitiko jo lūkesčių, bandė ją izoliuoti ir nuo mažens organizavo jos politinę santuoką.
1486 m. Joana buvo priversta ištekėti už Orleano hercogo Liudviko (vėliau tapusio Prancūzijos karaliumi Liudviku XII), nors nei ji, nei jos vyras šios santuokos nenorėjo. Joana šiuose santykiuose patyrė daug kančios ir išbandymų, nes vyras jos nemylėjo, o galiausiai siekė nutraukti jų santuoką.
Santuokos anuliavimas
Kai 1498 m. mirė Joanos brolis, Prancūzijos karalius Karolis VIII, Orleano hercogas Liudvikas tapo Prancūzijos karaliumi Liudviku XII. Tapęs karaliumi, jis siekė anuliuoti savo santuoką su Joana, tvirtindamas, kad jų sąjunga nebuvo galiojanti dėl ankstesnių sužadėtuvių įsipareigojimų. Nepaisant šio smūgio, Joana išlaikė stiprų tikėjimą ir nuolankumą. Galiausiai santuoka buvo anuliuota 1498 m. su popiežiaus Aleksandro VI leidimu.
Nors šis sprendimas turėjo gilių pasekmių jos gyvenimui, Joana niekada neprarado vilties ir savo dvasinės stiprybės. Anuliavus santuoką, jai buvo suteiktas garsiosios Berri provincijos valdytojos titulas, tačiau ji nusprendė negrįžti į politinę veiklą. Vietoj to, Joana nusprendė skirti likusį gyvenimą Dievui.
Dievo Motinos Apreiškimo vienuolijos įkūrimas
Joana jautė ypatingą pamaldumą Švč. Mergelei Marijai nuo ankstyvos jaunystės. Anuliavus santuoką, ji pradėjo giliau įsitraukti į dvasinį gyvenimą ir siekė įsteigti naują vienuoliją, skirtą Švč. Mergelės Marijos apreiškimo garbinimui. 1501 metais ji įkūrė Dievo Motinos Apreiškimo vienuoliją (Annonciades), kurios nariai turėjo gyventi pagal Marijos dorybių – nuolankumo, tyrumo, nuolankios tarnystės ir gailestingumo – idealus.
Ši vienuolija turėjo išskirtinį Marijos garbinimo pobūdį ir įkvėpė daugybę kitų moterų sekti jos pavyzdžiu. Vienuolės Annonciades vienuolijoje siekė gyventi nuolankiai ir tyrai, vadovaudamosi griežtu asketišku gyvenimo būdu ir visišku atsidavimu Dievui. Tai buvo unikalus modelis, nes dauguma vienuolijų tuomet buvo orientuotos į darbą ar mokslus, o Joanos įsteigtoji vienuolija sutelkė dėmesį į Marijos dorybių sekimą.
Mirtis ir kanonizacija
Joana mirė 1505 metų vasario 4 dieną, sulaukusi 41 metų. Nepaisant visų sunkumų, su kuriais susidūrė per gyvenimą – atstūmimo, santuokos anuliavimo, fizinių kančių – ji išlaikė gilų tikėjimą, nuolankumą ir atsidavimą Dievui. Jos gyvenimas buvo įkvėpimas daugeliui dėl to, kaip ji sugebėjo išlikti stipri dvasiniuose išbandymuose.
Joana buvo paskelbta palaimintąja 1742 metais, o 1950 metais popiežius Pijus XII ją kanonizavo, pripažindamas jos šventumą ir indėlį į Bažnyčią. Šv. Joanos šventė minima vasario 4 dieną.
Šventoji Joana de Valois yra pavyzdys, kaip tikėjimas ir dvasinė stiprybė gali perkeisti asmeninius sunkumus į šventumą. Jos įkurtas Annonciades vienuolinis ordinas veikia iki šiol, puoselėdamas jos pradėtą pamaldumą Marijai ir krikščioniškų dorybių laikymąsi. Joana yra nuolankumo, ištvermės ir dvasinio atsidavimo simbolis, kuris įkvėpia tikinčiuosius visame pasaulyje.