Šventasis Anteras yra vienas iš ankstyvųjų Romos Bažnyčios popiežių, valdęs labai trumpai – nuo 235 metų lapkričio iki 236 metų sausio. Jo valdymo laikotarpis truko vos 43 dienas, todėl jis laikomas vienu iš trumpiausiai tarnavusių popiežių. Anteras gimė Graikijoje, o jo kilmė rodo, kad ankstyvosios Bažnyčios lyderiai buvo labai įvairialypiai, atspindėdami krikščionybės plėtrą už Romos imperijos ribų.
Anteras įėjo į istoriją dėl savo atsidavimo kankinių atminimui. Vienas iš jo svarbiausių darbų buvo įpareigojimas rinkti ir išsaugoti krikščionių kankinių istorijas ir dokumentus. Jis suprato, kad ankstyvosios Bažnyčios kankiniai yra ne tik dvasinio pasiaukojimo simboliai, bet ir tikėjimo liudijimo šaltiniai būsimoms kartoms. Jis, ko gero, buvo pirmasis popiežius, kuris pradėjo Bažnyčios dokumentų archyvavimo darbą, rūpindamasis, kad kankinių liudijimai būtų tinkamai užfiksuoti ir saugomi.
Nors apie Anterą nėra daug išlikusių istorinių šaltinių, jis tikriausiai mirė kankinio mirtimi, nors kai kurie istorikai teigia, kad tai nėra visiškai patvirtinta. Jam vadovaujant, Romos imperijoje vyko krikščionių persekiojimai, kurie buvo žiaurūs ir nesibaigiantys, todėl yra tikimybė, kad jo mirtis buvo tiesiogiai susijusi su šiuo kontekstu. Anteras buvo palaidotas Kallišto katakombose, Romoje, šalia kitų žymių ankstyvosios Bažnyčios lyderių ir kankinių.
Anteras buvo kanonizuotas dėl savo šventumo ir pasiaukojimo tikėjimui, o jo trumpa popiežiška tarnystė buvo ženklas jo tvirtumo, nors jis valdė tik labai trumpai. Jo šventė minima sausio 3 dieną.
Šventasis Anteras taip pat simbolizuoja ankstyvosios krikščionybės kovą su persekiojimu ir Bažnyčios pastangas išsaugoti savo tikėjimo pamatą net per sunkiausius laikus. Jo pastangos rinkti kankinių istorijas rodo, kad krikščionių liudijimai buvo laikomi esminiais Bažnyčios dvasiniam ir istoriniam pagrindui, o jo trumpas, bet reikšmingas popiežiaus valdymas padarė jį svarbia figūra ankstyvojoje Bažnyčios istorijoje.