Šventoji Agota (Agota iš Katanijos) yra viena iš žymiausių ankstyvosios krikščionybės kankinių, ypatingai gerbiama dėl savo stiprybės ir ištikimybės Dievui netgi persekiojimo ir kančių akivaizdoje. Ji gyveno III amžiuje Sicilijoje, Romos imperijos laikais, ir buvo kilusi iš turtingos bei kilmingos šeimos. Agota jau ankstyvoje jaunystėje nusprendė pašvęsti savo gyvenimą Dievui ir pasižadėjo gyventi skaistybėje, atsisakydama santuokos ir pasaulietinių malonumų.
Agotos istorija dažniausiai siejama su Romos imperatoriaus Decijaus persekiojimu, kuris vyko III amžiaus viduryje. Tuo metu krikščionys buvo intensyviai persekiojami už savo tikėjimą, ir Agota pateko į Romos pareigūno Kvintijano akiratį. Kvintijanas, sužavėtas Agotos grožio ir kilmės, siekė ją priversti išsižadėti savo krikščioniškojo tikėjimo ir tapti jo žmona. Tačiau Agota atkakliai atsisakė, pabrėždama savo pasišventimą Dievui.
Agota savo ištikimybę išreiškė tokiais žodžiais: „Mano širdis priklauso tik Kristui. Aš niekada neišduosiu savo tikėjimo ir pažadų.“ Jos drąsa įsiutino Kvintijaną, todėl jis liepė ją kankinti. Agota buvo uždaryta į viešnamį, tačiau net ir ten ji išlaikė savo dvasinį tyrumą. Matydamas, kad Agota nepasiduoda, Kvintijanas liepė ją dar žiauriau kankinti. Vienas žiauriausių kankinimo būdų buvo jos krūtų nupjovimas, tačiau Agota stebuklingai pasveiko, kaip pasakojama, Dievo angelo dėka.
Nepaisant patirtų kančių, Agota toliau išlaikė savo tikėjimą. Galiausiai Kvintijanas nuteisė ją mirties bausme, ir 251 m. vasario 5 d. ji mirė kankinyste. Jos drąsa ir pasiaukojimas už tikėjimą tapo įkvėpimu krikščionims visame pasaulyje.
Po jos mirties Agotos kultas greitai išplito, ypač Sicilijoje, kur ji yra laikoma pagrindine globėja. Jos šventė minima vasario 5 d., o jos relikvijos yra saugomos Katanijos katedroje. Šventoji Agota tapo globėja prieš ugnikalnių išsiveržimus, taip pat šaukiamasi jos užtarimo moterims, kurios kenčia nuo krūtų ligų, bei įvairiomis nelaimės ir persekiojimo situacijomis.
Kodėl ji šventoji? Šventoji Agota buvo kanonizuota dėl savo kankinystės, ištikimybės krikščioniškam tikėjimui ir atsisakymo nusileisti spaudimui. Jos kankinystė laikoma ypatingai įkvepiančia dėl jos ryžto ir meilės Dievui netgi mirties akivaizdoje.
Penkios citatos iš Biblijos, kurios atspindi šv. Agotos dvasinį tvirtumą:
- „Niekas negali dviejų viešpačių tarnauti.“ (Mt 6, 24)
- „Kas laikosi savo gyvybės, praras ją, o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras.“ (Mt 10, 39)
- „Palaiminti persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė.“ (Mt 5, 10)
- „Dievas yra mūsų prieglauda ir stiprybė, visada arti esantis pagalboje nelaimėje.“ (Ps 46, 2)
- „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali pražudyti sielos.“ (Mt 10, 28)
Šv. Agota simbolizuoja ryžtą ir ištikimybę tikėjimui, net kai gyvenimo sunkumai atrodo neįveikiami.