Šventasis Adrianas (Adrijanas), kuris kartais vadinamas Adrianas Nikomedijietis, buvo III amžiaus Romos imperijos karys ir kankinys, plačiai žinomas dėl savo atsivertimo į krikščionybę ir drąsos pasiaukoti už savo tikėjimą. Adrianas gyveno Nikomedijoje, dabartinėje Turkijos teritorijoje, ir tarnavo kaip aukštas Romos imperijos kariuomenės pareigūnas, atsakingas už krikščionių persekiojimą. Jo gyvenimas liudija tikėjimo galią ir drąsą net mirties akivaizdoje.
Adriano atsivertimas į krikščionybę įvyko labai neįprastai. Jam būnant vienu iš Romos armijos vadų, jam buvo pavesta tardyti ir teisti krikščionis, kurie atsisakė išsižadėti savo tikėjimo. Persekiojimo metu Adrianas buvo sukrėstas krikščionių, kuriuos jis tardė, tikėjimo tvirtumo ir ryžto mirti už Kristų. Matydamas jų drąsą ir dvasinę stiprybę, Adrianas pats įtikėjo į krikščionių Dievą ir viešai paskelbė savo tikėjimą, nepaisydamas pasekmių.
Jo garsus pareiškimas skamba taip: „Įrašykite ir mane tarp šių krikščionių, nes aš taip pat noriu mirti už Kristų.“ Tai buvo lemtingi žodžiai, po kurių jis pats buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme už krikščionybės priėmimą.
Adrianas buvo įkalintas kartu su kitais krikščionimis, o jo žmona Natalija, kuri pati slapta buvo krikščionė, nuolat lankė jį kalėjime ir stiprino jo tikėjimą. Natalija yra žinoma dėl savo drąsos ir paramos vyrui netgi sunkiausiais momentais.
Adrianas buvo nukankintas 306 m., kai imperatorius Galerijus liepė jį nužudyti. Jis buvo mirtinai sumuštas geležiniais įrankiais. Jo kančios buvo ypač žiaurios, tačiau jis liko tvirtas tikėjime iki pat galo. Jo kankinystė tapo įkvėpimu daugeliui krikščionių, ypač karių, kurie vėliau garbino Adrianą kaip savo globėją. Po jo mirties jo žmona Natalija slaptai paėmė jo kūną ir pergabeno į Bizantiją (dabar Konstantinopolį), kur jis buvo palaidotas.
Adrianas buvo paskelbtas šventuoju ir ilgainiui tapo vienu iš šventųjų, kuriuos ypatingai gerbia kariai ir žmonės, kurie susiduria su pavojais dėl savo tikėjimo. Jis yra laikomas karių, kalnakasių ir kankinių globėju, o jo šventė minima rugsėjo 8 dieną.
Penkios citatos iš Biblijos, atspindinčios šv. Adriano kankinystę:
- „Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir aš išpažinsiu savo Tėvo akivaizdoje, kuris danguje.“ (Mt 10, 32)
- „Palaiminti persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė.“ (Mt 5, 10)
- „Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką.“ (Apr 2, 10)
- „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.“ (Mk 8, 34)
- „Nieko nėra paslėpta, kas neatsiskleis, ir nieko nėra slapta, kas neišeis aikštėn.“ (Lk 12, 2)
Šv. Adriano gyvenimas įrodo, kad net ir tie, kurie anksčiau buvo tikėjimo priešininkai, gali radikaliai pakeisti savo gyvenimą ir tapti šventaisiais, liudijančiais Kristų net savo krauju.