Šventasis Kazimieras, Lietuvos globėjas ir ypatingas krikščioniškos dorybės pavyzdys, gimė 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje, Lenkijoje. Jis buvo didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio sūnus. Kazimieras buvo kilmingo kraujo, bet nuo pat ankstyvos vaikystės išsiskyrė savo ypatingu pamaldumu, kuklumu ir gilia meile Dievui. Jo tėvai stengėsi suteikti jam kuo geresnį išsilavinimą ir mokė jį krikščioniškų vertybių. Nors Kazimieras buvo auklėjamas karališkoje aplinkoje, kur dominavo politika ir valdžia, jis pasirinko kitokį gyvenimo kelią.
Vienas ryškiausių šv. Kazimiero bruožų buvo jo nuolatinė malda ir atsidavimas Dievui. Nepaisant savo kilmės, jis atsisakė prabangos ir pasaulietinių malonumų, siekdamas gyventi asketišką gyvenimą. Jam būdingas nuolankumas ir pagalba vargstantiems tapo jo kasdienybe. Savo gyvenimu jis skatino žmones siekti šventumo ne per didybę, bet per tarnystę kitiems.
Kazimieras išgarsėjo ne tik dėl savo dvasinio gyvenimo, bet ir dėl to, kad aktyviai dalyvavo valstybės reikaluose, siekdamas taikos ir teisingumo. Jaunystėje jam buvo pasiūlyta tapti Vengrijos karaliumi, tačiau jis šios galimybės atsisakė, nes manė, kad tai prieštarauja jo pašaukimui. Savo karališką galybę jis suprato kaip Dievo valią ir pasirinko ramų, maldingą gyvenimą.
Šv. Kazimiero šventumas išsiskyrė ne tik jo darbais, bet ir nepaprastu ryšiu su Dievu, kuris buvo pastebimas dar jam esant gyvam. Žmonės jį laikė Dievo išrinktuoju dėl jo pamaldumo ir ypatingo artumo Dievui. Jis ypač buvo atsidavęs Mergelei Marijai ir dažnai pasireikšdavo kaip jos gerbėjas, skelbdamas maldas, skirtas šiai šventajai.
Šv. Kazimieras mirė būdamas vos 26 metų, 1484 m. kovo 4 d., Gardine, kentėdamas nuo plaučių ligos. Nepaisant trumpo gyvenimo, jo šventumas buvo pripažintas, ir netrukus po mirties prasidėjo kalbos apie jo šventumą. Buvo užfiksuota keletas stebuklų, kurie buvo priskirti jo užtarimui, pavyzdžiui, įvairūs žmonių išgijimai.
Šv. Kazimieras buvo kanonizuotas 1602 m., o jo relikvijos ilsisi Vilniaus katedroje. Jis tapo Lietuvos ir jaunimo globėju. Jo gyvenimas įkvepia žmones, kad net valdžioje galima siekti šventumo per nuolankumą, meilę ir atsidavimą Dievui.
Biblijos citatos, kurios atspindi šventojo dvasinį gyvenimą:
- „Mylėkite Viešpatį, jūsų Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu.“ (Mt 22, 37)
- „Kas nori būti pirmas, tebūna paskutinis ir visų tarnas.“ (Mk 9, 35)
- „Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.“ (Mt 5, 8)
- „Nebekaupkite sau lobių žemėje.“ (Mt 6, 19)
- „Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais.“ (Mt 5, 9)