Religinis fanatizmas yra kraštutinis ir neracionalus religijos laikymasis ar atsidavimas tam tikram tikėjimui, kai žmogus elgiasi labai radikaliai arba netolerantiškai kito tikėjimo ar nuomonės atžvilgiu. Religinis fanatikas gali būti taip įsitikinęs savo tikėjimo teisumu, kad nepriima jokio kitokio požiūrio ar praktikos ir dažnai stengiasi primesti savo įsitikinimus kitiems.
Pagrindinės religinio fanatizmo savybės:
- Netolerancija: Religiniai fanatikai dažnai demonstruoja netoleranciją žmonėms, turintiems kitokius religinius ar moralinius įsitikinimus, ir gali atmesti bet kokias diskusijas ar kompromisus.
- Absoliutizmas: Fanatikai laiko savo religinius įsitikinimus absoliučiai teisingais ir neginčijamais, o visus kitus požiūrius – klaidingais ar pavojingais.
- Radikalumas: Religinis fanatizmas gali privesti prie radikalių veiksmų ar smurto, kai siekiama apginti savo tikėjimą arba nubausti tuos, kurie, jų manymu, pažeidžia religines normas.
- Izoliacija: Fanatikai gali izoliuotis nuo kitų bendruomenių arba siekti, kad jų bendruomenė būtų atskirta nuo išorinių įtakų, kad būtų išvengta „neteisingų“ vertybių ar įsitikinimų.
Religinio fanatizmo pavyzdžiai:
- Fundamentalizmas: Kai kurios fundamentalistinės religinės grupės griežtai laikosi pažodinių šventųjų tekstų interpretacijų ir gali būti netolerantiškos bet kokiam kitokiam aiškinimui.
- Kovos už tikėjimą: Istoriškai religinis fanatizmas dažnai pasireiškė per religinius karus, konfliktus ir teroristinius išpuolius, kurių dalyviai tikėjo, kad jų veiksmai yra pateisinami dėl tikėjimo gynimo.
Religinis fanatizmas – tai kraštutinis religinių įsitikinimų laikymasis, kuris dažnai sukelia netoleranciją, radikalumą ir pavojingą elgesį. Tai yra vienas iš iškraipytų religijos išraiškų, kai tikėjimas, vietoje gailestingumo, tolerancijos ir meilės, tampa smurto, diskriminacijos ir konflikto šaltiniu.