Nubuvva (arab. نبوّة, nubuwwah) – tai islamo doktrina apie pranašus ir jų misiją. Nubuvva yra esminė islamo tikėjimo dalis, reiškianti tikėjimą pranašais (pranašyste) kaip Dievo pasiuntiniais, kurie buvo siųsti žmonėms, kad perduotų Dievo apreiškimus ir vadovautų juos tikėjimo ir gyvenimo keliu. Musulmonai tiki, kad pranašai buvo ypatingai pasirinkti Dievo, kad skleistų Jo žinią, mokytų dorovės, teisingumo ir religinių įstatymų.
Nubuvva apima tikėjimą visais pranašais nuo Adomo iki paskutiniojo pranašo Mahometo (Muhammado). Pagal islamo mokymą, pranašai buvo siunčiami žmonėms įvairiais laikotarpiais, kad atnaujintų tikėjimą vienu Dievu (tauhid) ir įtvirtintų moralines normas.
Nubuvva esminiai punktai:
- Pranašų siuntimas: Musulmonai tiki, kad Dievas siuntė pranašus įvairioms tautoms ir laikotarpiams, kad perduotų Jo žinią.
- Paskutinis pranašas: Islamas moko, kad pranašas Mahometas yra paskutinis Dievo pranašas (khatam an-nabiyyin), ir po jo nebus kitų pranašų.
- Pranašų neklaidingumas: Pranašai islamo doktrinoje yra laikomi neklaidingais (ma‘sūm) Dievo nurodymų perdavime.
Pavyzdinės citatos apie Nubuvvą iš islamo šaltinių:
- Koranas, Al-Ahzab 33:40:
„Muhamadas nėra nė vieno iš jūsų vyrų tėvas, bet yra Dievo pasiuntinys ir pranašų antspaudas (paskutinis pranašas). Dievas žino viską.“ Ši citata patvirtina islamo doktriną, kad pranašas Mahometas yra paskutinis Dievo siųstas pranašas. - Koranas, Al-Baqara 2:213:
„Žmonės buvo viena bendruomenė, ir Dievas siuntė pranašus, kad skelbtų džiugią žinią ir perspėtų. Jis siuntė su jais Raštus, kad jie galėtų teisingai spręsti žmonių nesutarimus.“ Ši citata paaiškina, kad pranašai buvo siųsti kaip vedliai, kurie mokė žmones tiesos ir teisingumo. - Haditas (iš Sahih al-Bukhari):
„Pranašai yra Dievo pasiuntiniai, kurie buvo siunčiami įvairioms tautoms. Aš esu paskutinis pranašas, ir po manęs daugiau nebus pranašų.“ Tai pranašo Mahometo žodžiai, patvirtinantys jo, kaip paskutinio pranašo, vaidmenį. - Koranas, An-Nisa 4:163:
„Tikrai, mes davėme tau apreiškimus, kaip davėme ir Nojui, pranašams po jo, Abraomui, Izmaeliui, Izaokui, Jokūbui ir jo sūnums, Jėzui ir Jobui, Jonui, Aaronui ir Saliamonui. Dovydas gavo Psalmes.“ Ši citata iliustruoja tikėjimą į daugelį pranašų, kurie buvo siunčiami žmonėms įvairiais laikais. - Koranas, Al-Anbiya 21:107:
„Mes siuntėme tave tik kaip gailestingumą visam pasauliui.“ Tai Dievo žodžiai, kalbantys apie pranašą Mahometą, kuriame pabrėžiamas jo vaidmuo kaip gailestingumo simbolio visai žmonijai.
Nubuvva yra islamo tikėjimo pagrindas, kuris pabrėžia tikėjimą pranašais kaip Dievo pasiuntiniais. Musulmonai tiki, kad pranašai buvo siunčiami tam, kad vadovautų žmonijai, mokytų tiesos ir teisingumo bei perduotų Dievo apreiškimus. Pranašo Mahometo, kaip paskutinio pranašo, vaidmuo yra ypač svarbus, nes islamo tikėjimas moko, kad po jo daugiau nebus pranašų.