Žodžiai „Mylėk savo artimą kaip save patį“ yra vieni iš garsiausių Jėzaus mokymų, užfiksuotų Naujojo Testamento Evangelijose (Mato 22:39, Morkaus 12:31, Luko 10:27). Ši frazė ne tik atspindi esminius krikščioniškosios etikos principus, bet ir yra gilios humanistinės prasmės.
Pirmiausia, ką reiškia „mylėti save“?
Norint suprasti šiuos Jėzaus žodžius, svarbu pirmiausia suvokti, ką reiškia mylėti save. Savęs meilė šiame kontekste nereiškia savanaudiškumo ar egocentriškumo. Tai reiškia rūpintis savo gerove, sveikata ir dvasine būkle. Mylėti save taip pat reiškia pripažinti savo vertę kaip Dievo kūrinio, įvertinti savo trūkumus ir siekti tobulumo bei gėrio. Biblija moko, kad žmogus turi suvokti savo esminę vertę ir elgtis su savimi atsakingai, o šis požiūris tampa pagrindu, kaip turėtų elgtis su kitais.
Kas yra artimas?
Šiuo atveju artimas nėra tik artimiausias draugas, giminaitis ar bendruomenės narys. Evangelijoje pagal Luką (Luko 10:25–37) Jėzus, atsakydamas į klausimą „Kas yra mano artimas?“, pateikia gerai žinomą Gerosios samariečio palyginimą. Ši istorija atskleidžia, kad artimas gali būti bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo tautybės, tikėjimo ar socialinio statuso. Tai pabrėžia, kad krikščioniškosios meilės principas neturi ribų – jis apima visus žmones, su kuriais susiduriame gyvenime.
Meilė artimui kaip moralinis pagrindas
Jėzaus mokymas apie meilę artimui sukuria galingą etinį standartą. Jėzus šią taisyklę iškelia kaip svarbiausią, šalia Dievo meilės, kuri yra pirmasis ir didžiausias įsakymas (Mato 22:37-38). Kartu su Dievo meile, meilė artimui tampa viso krikščioniškojo gyvenimo pagrindu. Ši meilė nėra tik emocija ar simpatija – tai veikli ir sąmoninga atjauta, pagalba kitiems, ypač tiems, kurie patiria sunkumus. Tai reiškia priimti, atleisti ir rūpintis kiekvienu žmogumi, kaip rūpinamės savimi.
Savęs ir artimo meilės ryšys
Jėzaus įsakymas yra paremtas abipusiu ryšiu tarp meilės sau ir artimo meilės. Tik tas, kuris suvokia savo vertę ir yra viduje dvasiai sveikas, gali tikrai mylėti kitus. Kita vertus, meilė artimui padeda stiprinti asmens dvasinę brandą. Praktikuodami atjautą, pasiaukojimą ir gerumą kitiems, žmonės stiprina savo moralinę tapatybę ir tampa geresniais.
Meilės transformuojanti galia
Ši frazė rodo, kad meilė turi transformuojančią galią. Ji skatina taiką, tarpusavio supratimą ir vienybę. Ji naikina konfliktus, smurtą ir neapykantą. Šie žodžiai įkvepia žmones ne tik savo bendruomenėse, bet ir platesniame pasaulyje, nes būtent meilė gali keisti žmonių santykius, visuomenę ir netgi pasaulį.
Jėzaus mokymas „Mylėk savo artimą kaip save patį“ yra universali moralinė nuostata, skatinanti tarpusavio supratimą, atjautą ir abipusę pagalbą. Tai dvasinis principas, kuris kviečia kiekvieną žmogų pripažinti kito vertę ir skleisti gerumą bei meilę.