Prašviesėjimo knyga budizmo kontekste dažniausiai siejama su tekstu Prajnaparamita Sutra, kuris reiškia „Tobulos Išminties Sutra“. Šis tekstas yra vienas iš svarbiausių Mahajanos budizmo raštų ir laikomas išminties įsikūnijimu, kuris veda į nušvitimą. Prajnaparamita Sutros pagrindinė idėja yra tuštumos (šūnyata) samprata, kuri atskleidžia, kad visi reiškiniai ir būtybės neturi pastovios savarankiškos esaties.
„Prašviesėjimo knyga“ arba Prajnaparamita Sutra
„Prajnaparamita Sutros“ tikslas – padėti budistams suvokti, kad viskas pasaulyje yra nepastovu, laikina ir priklauso nuo sąlygų. Kadangi viskas keičiasi ir nėra pastovu, žmogus turi atsisakyti prisirišimo prie materialių ar psichinių formų, siekti suprasti tuštumos prigimtį, per kurią galima pasiekti nušvitimą.
Prajnaparamita Sutra apima įvairius tekstus, iš kurių garsiausi yra:
- Širdies Sutra (Prajnaparamita Hridaya Sutra): Tai vienas iš trumpiausių ir labiausiai gerbiamų Mahajanos budizmo tekstų. Jo esmė yra supratimas, kad „tuštuma yra forma, o forma yra tuštuma“.
- Deimanto Sutra (Vajracchedika Prajnaparamita Sutra): Ši sutra pabrėžia, kad visos būtybės, reiškiniai ir dharmos yra tušti ir neturi nuolatinės esybės, taip atskleidžiant aukščiausią išmintį.
Samantabhadra ir Prajnaparamita Sutra
Samantabhadra, kaip dorybės ir altruizmo bodhisatva, dažnai vaizduojamas kartu su Prajnaparamita Sutra, nes jis įkūnija dvasinį veiksmą ir tobulą išmintį. Kartu su Manjusri, išminties bodhisatva, Samantabhadra atstovauja praktinius veiksmus, kurie yra grindžiami dvasine išmintimi.
„Prašviesėjimo knygos“ simbolinė reikšmė
Budizmo tradicijose Prajnaparamita Sutra dažnai vaizduojama kaip knyga, kurią laiko bodhisatva, pavyzdžiui, Manjusri ar Samantabhadra. Ši knyga simbolizuoja aukščiausią išmintį, reikalingą dvasiniam nušvitimui pasiekti. Ji yra dvasinio vadovavimo simbolis, rodantis, kad be išminties negalima pasiekti tikro nušvitimo.
Prašviesėjimo knyga reprezentuoja:
- Tuštumos supratimą – supratimą, kad niekas neturi pastovios esybės ir viskas yra laikina.
- Tobulą išmintį – išmintį, kuri peržengia kasdieninį suvokimą ir padeda pasiekti nušvitimą.
- Dharmos mokymus – budizmo dvasinį mokymą, kuris veda į galutinį išsilaisvinimą.
„Prašviesėjimo knyga“ budizmo tradicijose yra Prajnaparamita Sutra – tekstas, simbolizuojantis aukščiausią išmintį ir tuštumos suvokimą, vedantį į nušvitimą. Ji yra svarbi dvasinė gairė, mokanti, kaip įveikti prisirišimus ir iliuzijas bei pasiekti aukščiausią budistinę išmintį, vedančią į išsilaisvinimą iš samsaros ciklo.
Kelios citatos iš Prajnaparamita Sutros, kurios atspindi jos pagrindines temas:
1. Niekas nėra pastovus
„Šiame pasaulyje nėra nei nuolatinių formų, nei nuolatinių pojūčių, nei nuolatinių veiksmų, nei nuolatinių sąmonės būsenų. Viskas yra laikina ir viskas priklauso nuo sąlygų. Tikroji realybė yra tuštuma (śūnyatā), be savarankiško egzistavimo.“
2. Prajnaparamita (Tobula išmintis)
„Prajnaparamita Sutra moko, kad visos būtybės ir fenomenai yra tuštumoje, kuri yra šviesa ir tamsa, nebūtis ir buvimas, be prigimties. Suprasdamas šią tiesą, mes galime viršyti visus kančios ir nepriklausomybės siekius.“
3. Didysis Bodhisatva
„Kai bodhisatva praktikuoja Prajnaparamita, jis išgyvena visą pasaulį kaip tuštumą ir nebesilaiko savo ego, savo veiksmų ir pojūčių. Jis nepriklauso nuo nei vieno dalyko, nes viskas yra nesukibusi ir nepastovi.“
4. Visų budų mokymas
„Visi budai praeityje, dabartyje ir ateityje suprato, kad Prajnaparamita yra visų dharmų esmė. Todėl, kas supranta Prajnaparamita, iš tiesų supranta visą budizmo mokymą ir pasiekia nušvitimą.“
5. Mantra
„Tobulos išminties mantra yra: ‘Gate Gate Pāragate Pārasaṃgate Bodhi Svāhā’, kuri reiškia ‘Pereik, pereik, pereik į kitą pusę, pasiek nušvitimą!’ Tai priminimas apie kelionę link visiško išsilaisvinimo.“
6. Tuštumos suvokimas
„Prajnaparamita mokymas yra susijęs su tuštumos (śūnyatā) suvokimu – viskas yra be savarankiško egzistavimo ir viskas yra susiję su sąlygomis ir priklausomybėmis. Tai leidžia įveikti klaidingus įsitikinimus ir pasiekti tikrąją išmintį.“