Šiva yra vienas iš svarbiausių hinduizmo dievų, žinomas kaip naikinimo ir transformacijos dievas. Jis sudaro dalį šventosios Trejybės (Trimurti), kurioje Brahma veikia kaip kūrėjas, Višnu – kaip išsaugotojas, o Šiva atlieka naikinimo ir atgimimo funkcijas. Šis trejybės modelis parodo, kaip pasaulis veikia per nuolatinį gimimo, išsaugojimo ir naikinimo ciklą. Tačiau Šivos vaidmuo yra kur kas sudėtingesnis ir svarbesnis nei vien tik naikinimas – jo veikla siejama su transformacija, regeneracija ir dvasiniu atgimimu.
Religinis vaidmuo
Šiva yra garbinamas daugelyje formų. Jis yra visų dievybių dvasinis vadovas, reprezentuojantis galios ir ramybės dualizmą. Jis vaizduojamas kaip asketas, gyvenantis Himalajuose, giliai pasinėręs į meditaciją. Tačiau Šiva taip pat turi laukinę, destruktyvią pusę, kuri pasireiškia, kai reikia sunaikinti visatos negatyvias jėgas ar baigti tam tikrą kosminį ciklą. Tai reiškia, kad Šivos naikinimas yra būtinas transformacijos ir atgimimo etapas. Jis išlaisvina erdvę naujai kūrybai ir atgimimui, todėl yra laikomas galingu, bet teisingu dievu.
Šivos simbolika ir atributai
Šiva dažnai vaizduojamas su trečia akimi ant kaktos, kuri simbolizuoja jo dvasinį regėjimą ir gebėjimą suvokti tiesą. Kai ši akis atsiveria, ji sudegina visas iliuzijas ir sukuria naujas realybes. Be to, Šivos kaklą puošia gyvatė, simbolizuojanti amžinybę ir pasaulio ciklų amžinąjį atsinaujinimą. Jis taip pat laikomas dievu, kuris gali sutramdyti pasaulio blogį – tai simbolizuoja jo kūjis Trishula (trišakis).
Šivos plaukai yra sujungti į mazgą, iš kurio teka Gango upė – šis simbolis siejamas su gyvenimo jėga ir šventumu, nes Gangas laikomas šventa upe, kuri atneša išganymą ir grynumą. Šiva taip pat vaizduojamas su dūmų pilnomis girliandomis, kurios simbolizuoja jo asketišką gyvenimo būdą ir ryšį su kosminiu gaisru.
Šivos mitologinės istorijos
Hinduizmo mitologijoje Šiva pasirodo daugelyje pasakojimų ir mitų. Viena iš garsiausių istorijų yra apie jo šokį, vadinamą Tandava. Šis šokis yra simbolis pasaulio sukūrimo, palaikymo ir sunaikinimo. Kai Šiva šoka šį šokį, jis naikina blogį, atkuria pasaulio tvarką ir leidžia naujam ciklui prasidėti. Šokio scena vaizduojama Nataradžos pavidalu – kaip kosminis šokėjas, kuris juda laikydamas vieną koją pakeltą, o kita prispaustą prie demonų, kurie simbolizuoja ignoranciją ir chaosą.
Kita svarbi mitologinė istorija yra susijusi su Šivos nuodų gėrimu per Samudra Manthana (Pieno vandenyno plakinimo) epą. Kai dievai ir demonai plaka pieno vandenyną, iš jo kyla pavojingas nuodas. Norėdamas išgelbėti visatą, Šiva išgeria nuodus, tačiau juos sustabdo gerklėje, todėl jo kaklas įgauna mėlyną spalvą ir jis tampa žinomas kaip Nilakantha – „Mėlynkaklis“.
Šventi tekstai
Šiva yra daug kur minimas šventuosiuose hinduizmo tekstuose, įskaitant „Rigveda“, „Mahabharata“ ir „Puranas“. „Shiva Purana“ yra vienas iš svarbiausių tekstų, skirtų jam, kuriame aprašoma jo kilmė, atributai ir mitologinės istorijos. Be to, Šiva garbinamas „Lingodbhava“ – tai forma, kuri simbolizuoja dievo pasireiškimą lyg šviesos stulpas, kuris yra begalinis ir viską apimantis.
Vienas iš svarbiausių tekstų, kuriame Šiva duoda mokymus, yra „Shiva Sutros“. Šis tekstas suteikia dvasinius nurodymus apie jogą, meditaciją ir vidinę ramybę. Šiva taip pat yra garbinamas kaip pirmasis jogas (Adiyogi), ir jo mokymai yra pagrindas daugeliui šiuolaikinių dvasinių praktikų.