Demetra (gr. Δήμητρα) – viena iš pagrindinių deivių senovės graikų mitologijoje, kuri yra neatskiriamai susijusi su žemės derlingumu, žemdirbystės ciklu ir žmogaus gyvenimo derliumi. Jos vardas kilęs iš graikiškų žodžių „dē“ (žemė) ir „mētrā“ (motina), todėl ji dažnai vadinama „Žemės Motina“.
Kilmė ir šeima
Demetra yra Dzeuso sesuo, o jos tėvai – Kronas ir Rea. Ji buvo viena iš dvylikos Olimpo dievų ir turėjo svarbų vaidmenį ne tik Graikijos mitologijoje, bet ir kasdieniniame gyvenime, kur buvo garbinama kaip žemės ir žemdirbystės deivė. Jos ryšys su kitais dievais ir žmonėmis buvo glaudžiai susijęs su žemės derlingumu ir sezoniniais ciklais.
Demetros Mitologinė Istorija
Demetra yra geriausiai žinoma dėl savo ryšio su dukra Persefone. Pasak mitologijos, Persefonę pagrobė požeminis dievas Hadis ir nuvežė ją į požemių karalystę. Demetra, giliai sielvartaujanti dėl dukters dingimo, atsisakė vykdyti savo pareigas, dėl ko žemė pradėjo nykti ir nebegalėjo duoti derliaus. Ši situacija paskatino deivę ieškoti Persefonės, kol pagaliau ji buvo rasta. Tačiau Persefonė turėjo likti požemiuose dalį metų, todėl Demetra kasmet patyrė didelį skausmą, kuris atitiko žiemos atėjimą ir žemės derlingumo praradimą.
Ši istorija paaiškina sezoninius pokyčius ir derliaus ciklus, kuriais pagrįsta žemdirbystė. Pavasarį ir vasarą, kai Persefonė grįžta į žemę, Demetra džiaugiasi ir žemė vėl pradeda derėti. Tuo tarpu žiemos metu, kai Persefonė grįžta į požemius, Demetra sielvartauja, o žemė tampa neproduktivia.
Kultas ir Garbinimas
Demetros kultas buvo labai svarbus senovės Graikijoje, ypač žemdirbiams. Jos garbinimas dažnai buvo susijęs su derliaus šventėmis ir ritualais. Pagrindinis jos kulto centras buvo Eleusis, kur vyko garsiosios Eleusinės misterijos – paslaptingos šventės, skirtos garbinti Demetrą ir Persefonę. Šios misterijos buvo laikomos viena iš svarbiausių religinių praktikų senovės Graikijoje ir žadėjo iniciaciniams nariams amžiną gyvenimą po mirties.
Literatūra ir Šventieji Raštai
Demetra taip pat yra minima Homerui ir Hesiodui, kurie aprašė jos ryšį su žeme ir derliumi. Hesiodo „Teogonijoje“ ir Homero „Odisėjoje“ yra nurodomi Demetros atributai ir kultas. Jos mitologinė istorija ir ritualai buvo dažnai aprašomi ir vėlesnėje literatūroje, pvz., Pausanijo „Aprašymuose“ ir Plutarcho darbuose.
Demetra buvo labai gerbiama ir tikėta, kad ji turi galią ne tik suteikti derlių, bet ir reguliuoti žemės ciklus bei žmonių gyvenimą. Jos kultas ir mitai pabrėžia svarbų ryšį tarp žmogaus ir gamtos, pabrėždamas derliaus ir sezonų cikliškumą.