Adikija, senovės graikų mitologijoje žinoma kaip neteisybės deivė, atstovavo vienai iš labiausiai neigiamų dievybių panteone, kurios funkcija buvo simbolizuoti ir įsikūnyti socialinėje ir moralinėje neteisybėje. Jos vardas kilęs iš graikų žodžio „adikía“, reiškiančio neteisybę, nesąžiningumą ar neteisėtą elgesį.
Adikija buvo siejama su įvairiais neteisingumo ir neteisėtumo aspektais, kuriuos žmonės patyrė savo kasdieniame gyvenime. Jei kitų dievų ir deivių veikla dažnai buvo nukreipta į teisingumo sklaidą, grožio ar tvarkos palaikymą, Adikija įkūnijo priešingą principą – chaoso, neteisybės ir korupcijos dievybę. Jos buvimas panteone galėjo simbolizuoti, kad neteisybė ir nesąžiningumas yra neatsiejama žmonių gyvenimo dalis ir kad šie aspektai turi būti pripažinti ir suprasti kaip dalis didesnio kosminio ir moralinio balanso.
Mitologijoje Adikija nebuvo laikoma populiaria dievybe, todėl jos kultas ir garbinimas buvo ribotas. Jos vaidmuo dažnai būdavo metaforiškas arba simbolinis, atspindintis moralinius ir socialinius konfliktus. Nepaisant to, Adikijos buvimas senovės mitologiniuose pasakojimuose parodo, kad neteisybė ir nesąžiningumas buvo svarbios temos, kurios buvo pripažįstamos ir aptariamos to meto kultūroje.
Adikija buvo dažnai vaizduojama kaip tamsi ir bjauri dievybė, kuri atstovavo moralinei degradacijai. Jos įvaizdis galėjo būti siejamas su nakties, tamsos ar chaoso simbolika, kurioje nėra aiškios tvarkos ar teisingumo. Tai leido Adikijai tapti alegorine figūra, simbolizuojančia vidinius ir išorinius konfliktus, kuriuos žmonės patyrė dėl neteisybės ir nesąžiningumo.
Kai kuriais atvejais, Adikija buvo suvokiama kaip dvasinė jėga, kuri kovojo su dieviškuoju teisingumu ir tvarka. Jos veikla galėjo būti suprantama kaip dieviškas įspėjimas apie neteisybės pasekmes arba kaip priminimas apie būtinybę kovoti su korupcija ir neteisingumu tiek asmeniniame, tiek visuomenės lygmenyje.
Graikų mitologijoje Adikija nėra plačiai nagrinėjama, todėl jos vaidmuo ir reikšmė dažnai buvo netiesioginiai arba simboliniai. Tačiau jos buvimas mitologiniame kontekste pabrėžia, kad neteisybė ir nesąžiningumas buvo svarbios temos, kurios buvo aptariamos ir įprasminamos senovės kultūroje. Adikija, kaip neteisybės deivė, prisidėjo prie šio moralinio ir filosofinio diskurso, atskleidžiant, kad neteisybė, kaip ir teisingumas, yra neišvengiama žmogaus patirties dalis.