Dievas Tėvas yra vienas iš trijų asmenų, sudarančių Švenčiausiąją Trejybę krikščionių tikėjime. Jis laikomas visa ko pradžia ir kūrėju, kuris valdo visą visatą. Krikščioniškoje tradicijoje Dievas Tėvas yra apibūdinamas kaip mylintis, teisingas ir visagalis. Jis yra Dievybės pirmasis asmuo ir dažnai vaizduojamas kaip tas, kuris suteikia gyvenimą, vadovauja savo kūrinijai ir rūpinasi visais savo kūriniais.
Biblijoje Dievas Tėvas yra pirmasis, kuris atsiskleidžia žmonijai kaip visa ko kūrėjas. Pradžios knyga aprašo pasaulio kūrimą, kai Dievas Tėvas sukūrė dangų, žemę, gyvūnus ir žmogų: „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1). Dievas Tėvas ne tik sukūrė pasaulį, bet ir valdo jį, prižiūri bei palaiko visą tvarką. Žmones jis sukūrė pagal savo atvaizdą, suteikdamas jiems laisvę ir atsakomybę rūpintis kūrinija.
Dievas Tėvas krikščionių teologijoje taip pat yra laikomas mylinčiu ir gailestingu Dievu. Vienas iš žymiausių šventraščių, atskleidžiančių Dievo Tėvo meilę žmonijai, yra Jono evangelijoje: „Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris juo tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16). Šiame kontekste Dievas Tėvas matomas kaip tas, kuris nori žmonėms išganymo ir yra pasiruošęs paaukoti savo Sūnų Jėzų Kristų už žmonijos nuodėmes. Ši auka simbolizuoja begalinę Dievo meilę ir gailestingumą.
Dievas Tėvas taip pat yra teisingas teisėjas. Krikščionys tiki, kad Jis ne tik suteikia gyvenimą, bet ir teisingai vertina žmonių veiksmus. Psalmių knygoje rašoma: „Teisieji atpažins tavo vardą, o nedorėliai gąsdinsis, nes tavo ranka visada bus stipri“ (Psalmių 9:17). Jis myli teisingumą ir reikalauja teisingo gyvenimo iš savo kūrinių. Dievas Tėvas nepalieka nedorybių be atsako, tačiau kartu siūlo atgailą ir atleidimą tiems, kurie ieško jo malonės.
Krikščionybėje Dievas Tėvas turi ypatingą ryšį su tikinčiaisiais – jis laikomas jų dvasiniu tėvu, kuris visada pasiruošęs globoti, vadovauti ir teikti savo malonę. Šis ryšys ypač ryškus Tėve mūsų maldoje, kurioje žmonės kreipiasi į Dievą kaip į savo Tėvą: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas; teateinie tavo karalystė; teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:9-10). Šioje maldoje atsiskleidžia Dievo Tėvo artumas žmonėms, jo globa ir troškimas, kad žmonės gyventų pagal jo valią.
Dievas Tėvas krikščioniškoje tradicijoje yra galingas, bet kartu mylintis ir gailestingas Kūrėjas, valdantis visatą ir prižiūrintis savo kūrinius. Jis yra teisėjas, bet kartu ir globėjas, kurio meilė ir rūpestis niekada neišsenka, o jo troškimas yra vesti žmones į amžiną gyvenimą per Jėzaus Kristaus auką.