Veliona – spėjama senovės lietuvių amžinybės, mirties ir vėlių deivė, kurios vardas ir funkcijos susijusios su mirusiųjų pasauliu ir jų globos ritmais. Jos buvimas mitologijoje dažnai kelia abejonių, tačiau remiantis šaltiniais bei analogijomis su kitų tautų mitologija, Veliona galėjo būti svarbi figūra senovės lietuvių pasaulėžiūroje, siejama su mirties ir amžinybės ciklu.
Velionos vardą mini Jonas Lasickis, nurodydamas ją kaip Vielona Deus animarum, t. y. „mirusiųjų dievą“. Tačiau kai kurie tyrinėtojai, įskaitant Nijolę Laurinkienę, mano, kad šis pavadinimas galėjo kilti iš nesuprasto žodžio „velionis“, kuris nurodo mirusįjį asmenį, ir su tuo susijusių laidojimo apeigų. Nepaisant šių abejonių, Velionos buvimas lietuvių mitologijoje gali būti patvirtintas per panašius motyvus latvių mitologijoje, kur egzistuoja Vėlių Motė (Veļu māte) – deivė, turinti tiesioginį ryšį su mirusiaisiais.
Latvių Vėlių Motė buvo deivė, kuri rūpinosi mirusiųjų sielomis. Ji laukdavo jų atėjimo, ruošdavo joms vietą, iškepdavo paplotėlį ir paruošdavo staltiesę, kad sielos galėtų ramiai ilsėtis jos globojamame pasaulyje. Vėlių Motė taip pat turėjo galią atimti gyvybę, t. y. ji valdė mirties ciklą ir globodavo vėles po jų iškeliavimo iš šio pasaulio. Anot Pėterio Šmito, Vėlių Motė kai kuriais aspektais buvo panaši į Žemės Motę – deivę, kuri valdė gamtos vaisingumą ir derlių.
Veliona, kaip spėjama lietuvių mitologijos figūra, galėtų būti prilyginama Vėlių Motai ir būtų susijusi su vėlių globos funkcijomis. Tai leidžia manyti, kad Veliona galėjo būti viena iš Žemynos – lietuvių žemės ir derlingumo deivės – manifestacijos formų, kuri išreiškė specifinę jos, kaip vėlių globėjos, funkciją. Žemyna, atsakinga už žemės vaisingumą, galėjo taip pat rūpintis mirusiaisiais, kurių kūnai buvo grąžinami į žemę. Veliona tokiu būdu būtų buvusi atsakinga už mirties ir amžinybės ciklus, susijusius su gamta ir žeme.
Veliona galėjo būti lietuvių mitologijos vėlių deivė, kuri valdė mirusiųjų pasaulį ir rūpinosi sielomis po jų mirties. Nors šios deivės egzistavimas senovės lietuvių mitologijoje nėra visiškai patvirtintas, analogijos su latvių Vėlių Mote bei jos sąsajos su Žemyna leidžia manyti, kad Veliona galėjo turėti svarbų vaidmenį senovės žmonių pasaulėžiūroje, ypač susijusią su mirties ir amžinybės ciklais.