Perkūnas – vienas ryškiausių ir galingiausių dievų senovės lietuvių bei baltų mitologijoje. Jis yra griaustinio ir audrų dievas, dažnai siejamas su dangiškomis galiomis, oro reiškiniais ir teisingumo vykdymu. Perkūnas nebuvo pagrindinis baltų panteono dievas, bet jis turėjo ypatingą vietą, nes buvo laikomas stipresniu už daugelį kitų dievų. Nepaisant savo galios, Perkūnas vis dar buvo pavaldus aukščiausiajam dievui, kurį baltų mitologijoje galima sieti su Dievu, valdžiusiu dangų ir žemę.
Perkūnas dažnai buvo vaizduojamas kaip griausmingas karys, valdantis oro jėgas ir baudžiantis nusidėjėlius. Jo veikla buvo susijusi su audromis ir griaustiniu, kuris buvo suvokiamas kaip Perkūno ženklas, kad jis veikia dangų ir žemę, valdo orus ir bausmės mechanizmus. Tikėta, kad Perkūnas buvo sukurtas Dievo ir gyveno aukštame neprieinamame kalne, dažnai debesyse. Šis kalnas buvo jo buveinė, iš kurios jis valdė dangų ir pasiuntė griausmingus smūgius nusidėjėliams ar blogio jėgoms.
Perkūnas taip pat turėjo įvairių pavadinimų ir epitetų, kurie atspindėjo jo daugybę funkcijų ir savybių. Jis buvo žinomas kaip Dievaitis, Dundusėlis, Dundulis, Dūdų Senis, Poškutis, Kalvis, Karalius Perkūnėlis, Akmeninis ir kitais vardais. Kiekvienas iš šių pavadinimų nurodė tam tikrą jo aspektą: nuo oro ir griaustinio dievo iki kalvio, kuris kala žaibus, arba karaliaus, valdančio dangų. Šie pavadinimai rodo Perkūno svarbą ne tik kaip gamtos jėgų valdovo, bet ir kaip dvasinės jėgos, palaikančios teisingumą ir tvarką pasaulyje.
Perkūnas buvo laikomas dievu, kovojančiu su blogio jėgomis, tokiais kaip velniai ir piktosios dvasios, kurie kėlė grėsmę žmonėms ir gamtai. Jis valdė audras ir dažnai buvo šaukiamas per sunkias gamtos nelaimes, siekiant apsaugos nuo audrų ir griaustinių. Jo kova su blogio jėgomis simbolizavo dievišką tvarką, kurią jis atstatydavo ir palaikė, naudodamas savo galingą jėgą.
Perkūnas yra viena svarbiausių dievybių baltų mitologijoje, atspindinti dangiškas ir teisingumo jėgas. Jis buvo griaustinio dievas, kuris valdė orus, audras ir vykdė bausmes, palaikydamas pasaulio tvarką. Jo įvaizdis buvo itin svarbus senovės baltų kultūroje, o jo galybė buvo gerbiama ir bijota.