Bubilas, kartais vadinamas Babilu, yra lietuvių mitologijoje medaus ir bičių dievas. Ši dievybė buvo svarbi tiems, kurie užsiėmė bitininkyste – amatu, kuris nuo seno buvo vertinamas dėl medaus ir kitų bičių produktų svarbos tiek maistui, tiek ritualinėms apeigoms. Bubilas buvo bičių šeimų globėjas, o žmonės tikėjo, kad jis rūpinasi bičių sveikata ir jų produktyvumu.
Bubilas buvo šaukiamas ypatingomis progomis, kai reikėdavo užtikrinti bičių spietimą, t. y. bičių dauginimąsi ir naujų šeimų susidarymą. Tikėta, kad tinkamai pagerbęs Bubilo globą, bitininkas sulauks gausių bičių spiečių, kurie neš derlių ir garantuos stabilų maisto šaltinį. Bičių spietimas buvo labai svarbus procesas, nes stiprios ir produktyvios bičių šeimos buvo tiesiogiai susijusios su ūkio gerove ir pragyvenimu.
Bubilui buvo aukojamas medus – vertingas produktas, kurį žmonės nuo seniausių laikų laikė šventu. Medus ne tik buvo maistas, bet ir turėjo ritualinę reikšmę, dažnai naudojamas įvairiuose apeigose, šventėse bei gydymo praktikoje. Aukojimas dievui Bubilui buvo būdas išreikšti padėką ir prašyti sėkmės ateityje. Per šias aukas tikėta, kad bitės bus sveikos, spiečiai gausūs, o medaus derlius dosnus.
Be to, Bubilas buvo tiesiogiai susijęs su bičių produktyvumu ir jų globos procesais. Jis laikytas globėju, kuris ne tik užtikrino spietimo sėkmę, bet ir apsaugą nuo ligų bei kitų pavojų, galinčių paveikti bičių sveikatą. Taip pat buvo tikima, kad Bubilas saugojo bites nuo blogų orų ar kitų gamtos stichijų, galinčių pakenkti aviliams.
Medaus ir bičių kultas lietuvių mitologijoje rodo, kaip svarbu buvo išlaikyti ryšį su gamta ir jos dovanomis. Bitės buvo suvokiamos kaip šventi gyvūnai, kurių darbas ne tik teikė fizinę naudą, bet ir turėjo dvasinę reikšmę. Medus ir bičių gyvenimo ciklas atspindėjo natūralius gamtos ciklus, o Bubilas buvo tas, kuris prižiūrėjo šią harmoniją ir užtikrino jos tęstinumą.
Apibendrinant, Bubilas lietuvių mitologijoje buvo medaus ir bičių dievas, kurio globos buvo prašoma siekiant sėkmingo bičių spietimo ir gausaus medaus derliaus. Jo kultas buvo glaudžiai susijęs su bitininkystės praktika ir natūraliu pasaulio ritmu, kuriame bitės atliko svarbų vaidmenį tiek materialiniame, tiek dvasiniame gyvenime. Aukos Bubilui, ypač medus, atspindėjo senovės lietuvių pagarbą gamtai ir tikėjimą dieviškąja pagalba, rūpinantis bičių gerove.