Auštrinis, dar žinomas kaip Audenis ar Auštaras, yra pajūrio lietuvių mitologijos vėjas, kuris yra siejamas su šiaurryčių kryptimi. Senovės lietuvių tikėjime vėjai turėjo ypatingą vietą, nes jie ne tik veikė gamtos jėgas, bet ir buvo suprantami kaip dangiškos būtybės, turinčios tam tikras galias. Auštrinis buvo stipriausias iš vėjų, ir jo jėga buvo laikoma ypač svarbia.
Auštrinis veikė ne tik kaip gamtos reiškinys, bet ir kaip mitologinė figūra. Jo vėjas buvo laikomas galingu, galinčiu atnešti audras, pernešti debesis, formuoti orus ir paveikti jūros bangavimą. Pajūrio gyventojai, kurie stipriai priklausė nuo jūros, ypatingai jautė šio vėjo poveikį, nes jis galėjo keisti jūrininkų keliones, laivų plaukimą ir net derliaus rezultatus. Dėl šios priežasties žmonės tikėjo, kad Auštrinis gali turėti dieviškų galių, todėl buvo šaukiamasi jo malonės ir globos.
Kaip šiaurryčių vėjo personifikacija, Auštrinis buvo svarbus ne tik žemdirbystei ir jūrų prekybai, bet ir visuomenės dvasiniam pasauliui. Vėjai buvo suprantami kaip tarpininkai tarp dangaus ir žemės, ir jų pasikeitimai galėjo nurodyti dievų valią arba atnešti svarbias žinias. Stipriausias iš vėjų, Auštrinis, simbolizavo jėgą ir nenugalimą gamtos jėgą, kuri kartais galėjo būti pavojinga, bet taip pat buvo reikalinga.
Lietuvių mitologijoje vėjai buvo personifikuoti kaip gyvos būtybės, turinčios charakterį ir emocijas. Auštrinis, kaip stipriausias vėjas, buvo laikomas kartais įnoringu ir nenuspėjamu. Jo stiprus vėjas galėjo atnešti ir naudą, ir pavojų. Senovės žmonės tikėjo, kad jį galima permaldauti aukomis arba maldomis, kad vėjas būtų švelnesnis ir nepadarytų žalos.
Auštrinis turėjo ypatingą vaidmenį ne tik pajūrio gyventojų gyvenime, bet ir platesnėje mitologinėje sistemoje. Jo vėjai buvo siejami su gamtos ciklais ir sezonų kaita. Vėjo jėga dažnai buvo laikoma dieviškos valios išraiška, ir žmonės jį suvokė kaip dievų pasiuntinį, kuris galėjo atnešti geras ar blogas naujienas. Stiprios audros, kurios kilusios iš šiaurryčių krypties, buvo laikomos jo veiklos rezultatu, ir kartais šios audros buvo interpretuojamos kaip dievų pyktis.
Nors nėra daug išlikusių tekstų apie Auštrinį, jo pėdsakai randami liaudies pasakojimuose ir mitologijoje. Kaip ir daugelis kitų lietuvių mitologijos veikėjų, Auštrinis atspindi glaudų ryšį tarp žmogaus ir gamtos jėgų, kurios formavo ne tik aplinką, bet ir dvasinį gyvenimą.
Lietuvių mitologijos kontekste vėjai, tokie kaip Auštrinis, buvo laikomi gamtos valdovais, galinčiais paveikti pasaulį ir žmonių gyvenimus. Taigi, jo svarba buvo ne tik fizinė, bet ir dvasinė, nes jis simbolizavo gamtos jėgą ir dievišką valdymą.