Totas (arba Thoth) yra viena iš svarbiausių ir labiausiai gerbiamų dievybių Senovės Egipto mitologijoje, žinomas kaip raštijos, išminties, mokslo, magijos ir teisingumo dievas. Jis buvo laikomas intelektualinio tobulumo globėju, atsakingu už raštijos sukūrimą, kalendorių, matematiką, astronomiją ir teisės pagrindų įvedimą. Totas taip pat atliko svarbų vaidmenį pomirtinio pasaulio teisme, kur jis užrašydavo sielų teismo rezultatus. Jo kaip išminties dievo vaidmuo buvo esminis Egipto religijoje ir visuomenėje, kur žinios ir raštas buvo pagrindas civilizacijai.
Totas kaip raštijos ir mokslo dievas
Totas buvo žinomas kaip raštijos dievas, ir jam priskiriamas rašto išradimas. Egiptiečiai tikėjo, kad jis sukūrė hieroglifus ir mokė žmones, kaip juos naudoti dokumentuojant istorinius įvykius, įstatymus ir religinius tekstus. Jo sukurtas raštas buvo ne tik praktinis įrankis, bet ir turėjo sakralinę reikšmę, nes per raštą buvo perduodamos dieviškosios žinios. Totas buvo ne tik rašto globėjas, bet ir visas Egipto žinių sistemas apimantis dievas – matematikos, astronomijos ir mokslo principų kūrėjas.
Egiptiečiai labai vertino Totą kaip išminties šaltinį. Jis buvo tas, į kurį kreipdavosi kunigai ir mokslininkai, siekdami gauti įkvėpimą ir intelektualinį vadovavimą. Totas dažnai buvo vaizduojamas kaip autoritetingas teisėjas ar patarėjas, padedantis užtikrinti teisingumą ir tiesą visuomenėje.
Totas kaip pomirtinio pasaulio teisėjas
Vienas iš svarbiausių Toth’o vaidmenų buvo jo dalyvavimas pomirtinio pasaulio teisme, vadinamame „Tiesos salėmis“ (arba „Maat teismu“). Egiptiečiai tikėjo, kad po mirties sielos keliauja į Anapilį, kur joms buvo atliekamas teismas, kad būtų nuspręsta, ar jos yra vertos pomirtinio gyvenimo. Teismo metu sielos širdis buvo sveriama prieš Maat plunksną – teisingumo, tvarkos ir tiesos simbolį.
Totas buvo tas, kuris užrašydavo teismo rezultatus, atspindinčius sielos vertumą ar nuodėmingumą. Jei siela buvo teisinga ir širdis buvo lengvesnė už Maat plunksną, siela buvo pripažinta vertinga amžinam gyvenimui. Jei širdis buvo sunkesnė, sielą prarydavo Ammit – mitinė pabaisa. Toth’o tikslumas ir sąžiningumas užtikrino, kad teismas vyktų teisingai.
Totas ir kosminė tvarka
Totas buvo glaudžiai susijęs su Maat – dieviškąja tiesos, tvarkos ir teisingumo koncepcija, kuri buvo pagrindinis Egipto religijos ir gyvenimo principas. Totas padėjo palaikyti kosminę tvarką, ne tik dokumentuodamas pasaulio įvykius ir dieviškąjį teismą, bet ir dalyvaudamas dievų tarybose, kuriose buvo priimami sprendimai dėl tvarkos ir darnos išlaikymo. Jis buvo tas, kuris užtikrino, kad dieviškieji įstatymai būtų vykdomi tiek dievų, tiek žmonių pasaulyje.
Totas taip pat buvo laikomas kalendoriaus kūrėju, kuris padėjo nustatyti laiko ciklus, ypač Egipto metų ir sezonų skirstymą. Egiptiečiai tikėjo, kad jo išmintis ir sugebėjimai leido tiksliai matuoti laiką, ir kad kalendoriaus pagrindai buvo susiję su dangaus kūnų judėjimu. Jo kaip astronomijos globėjo vaidmuo padėjo formuoti senovės Egipto laiko skaičiavimo ir žemdirbystės ciklus.
Totas ir magija
Totas taip pat buvo laikomas magijos dievu. Jo sugebėjimas rašyti ir užrašyti dieviškas žinias buvo laikomas dieviškos galios forma, kuri galėjo paveikti realybę. Egiptiečiai tikėjo, kad jo užrašai ir raštai galėjo užtikrinti dievų palaiminimą arba atnešti apsaugą. Jo vardas dažnai buvo minimas maginiuose tekstuose ir ritualuose, o rašytojai ir kunigai dažnai kviesdavosi Toth’o pagalbą, siekdami atlikti sudėtingus maginius veiksmus.
Magija Egipte buvo glaudžiai susijusi su žiniomis ir raštu, o Totas, kaip žinių ir magijos dievas, turėjo ypatingą reikšmę ritualuose, susijusiuose su apsauga, sveikata ir dvasine pusiausvyra. Jis buvo laikomas dievu, kuris galėjo valdyti ir užkirsti kelią chaosui, panaudodamas magiškas galias.
Totas ir Sešata
Totas dažnai buvo siejamas su deive Sešata, kuri buvo raštijos, matematikos ir architektūros globėja. Kartais ji buvo laikoma jo partnere arba žmona. Sešata ir Totas kartu buvo atsakingi už žinių kaupimą, užrašų darymą ir svarbių įvykių dokumentavimą. Sešata buvo globėja statybos ir mokslinių pasiekimų, o Totas buvo pagrindinis žinių šaltinis. Jų ryšys simbolizavo harmoniją tarp dieviškosios išminties ir praktinio žinių panaudojimo.
Totas kaip ibis ir babuinų dievas
Totas dažniausiai buvo vaizduojamas dviem būdais: kaip ibis – paukštis, kuris Egipte buvo laikomas šventu ir susijęs su intelektu bei raštija, arba kaip babuinų dievas. Ibis buvo laikomas Toth’o gyvūniniu simboliu dėl paukščio gebėjimo “ieškoti” žinių, lygiai taip, kaip Totas buvo žinių ieškotojas ir jų skleidėjas. Babuinas taip pat buvo susijęs su Totu, nes jis buvo laikomas išmintingu gyvūnu, dažnai stebimu dėl jo ypatingo elgesio.
Toto vaizdavimas su ibis galva ar kaip ibis simbolizavo jo gebėjimą suvokti ir užrašyti dieviškąją tiesą. Jo babuinų atvaizdai buvo susiję su pomirtiniu pasauliu, kur babuinai dažnai vaizduoti kaip Toth’o pagalbininkai, kurie atliko sielų apsaugos ar stebėjimo funkcijas teisme.
Totas ir jo kultas
Totas buvo ypač gerbiamas Hermopolio mieste, kuris buvo svarbus kultinis centras, skirtas raštijos ir išminties dievui. Čia buvo didelės šventyklos, skirtos Totui, kur kunigai atlikdavo ritualus, siekdami jo palaiminimo rašant ar sprendžiant svarbius klausimus. Jo kultas taip pat buvo glaudžiai susijęs su žinių perdavimu, todėl rašytojai ir mokslininkai kreipdavosi į Totą, siekdami intelektualinio įkvėpimo.
Totas taip pat buvo garbinamas kaip teisingumo ir tvarkos dievas, todėl jo kultas buvo svarbus tiek religinėje, tiek civilinėje srityje. Kunigai kreipdavosi į Totą ieškodami išminties sprendžiant teisinius ar moralinius klausimus, o jo vaidmuo kaip tiesos ir teisingumo dievo buvo labai svarbus Egipto visuomenės tvarkai palaikyti.
Totas Egipto mitologijoje
Totas buvo labai reikšminga figūra senovės Egipto religijoje ir mitologijoje dėl savo ryšio su žiniomis, raštu, teisingumu ir magija. Jis buvo suvokiamas kaip išminties šaltinis, kuris padėjo palaikyti kosminę tvarką ir dieviškąją tiesą. Toth’o simbolika apėmė ne tik praktines žinias, bet ir dvasinę įžvalgą,