Setas (arba Setis) yra viena iš sudėtingiausių ir prieštaringiausių dievybių senovės Egipto mitologijoje. Jis buvo chaoso, audrų, dykumos, smurto ir svetimų žemių dievas, tačiau tuo pačiu metu atliko svarbų vaidmenį kaip gynėjas ir Egipto karališkosios valdžios globėjas. Setas, nepaisant savo dažnai negatyvaus įvaizdžio, turėjo esminę vietą Egipto religijoje ir mitologijoje, atstovaudamas jėgą, destrukciją, tačiau taip pat ir tvarkos apsaugą.
Seto kilmė ir šeima
Setas buvo Gebo, žemės dievo, ir Nutės, dangaus deivės, sūnus, todėl jis buvo tiesiogiai susijęs su kitomis svarbiomis Egipto dievybėmis. Jo brolis buvo Ozyris, mirusiųjų valdovas, o sesuo – Izidė, kuri buvo Ozyrio žmona. Neftidė, kita Seto sesuo, taip pat buvo jo žmona. Šie šeimos ryšiai padarė Setą svarbiu veikėju Egipto mitologijoje, ypač susijusiu su kova tarp gėrio ir blogio.
Seto mitas apie Ozyrio nužudymą
Vienas žinomiausių Seto mitų yra susijęs su jo brolio Ozyrio nužudymu. Pasak šio mito, Setas buvo pavydus Ozyrio dėl jo populiarumo ir valdžios Egipte. Norėdamas užimti sostą, Setas nužudė Ozyrį ir sukapojo jo kūną į gabalus, išbarstydamas juos po visą Egiptą. Šis veiksmas padarė Setą pagrindiniu chaoso simboliu Egipto mitologijoje. Izidė, Ozyrio žmona, kartu su Neftide, surinko visus Ozyrio kūno gabalus ir prikėlė jį, nors Ozyris po šio įvykio tapo pomirtinio pasaulio valdovu.
Seto nužudymo veiksmas pabrėžė jo chaoso prigimtį, tačiau taip pat įvedė tvarkos ir atgimimo temas. Ozyrio prisikėlimas simbolizavo gyvybės atsinaujinimą po mirties, o Setas buvo pagrindinis katalizatorius šioje amžinoje kovoje tarp tvarkos ir chaoso.
Setas kaip chaoso dievas
Setas buvo tiesiogiai susijęs su chaoso ir destrukcijos jėgomis. Jis buvo audrų ir dykumų dievas, o šie reiškiniai buvo laikomi pavojingais Egiptui, nes dykumos buvo siejamos su mirtimi, nevaisingumu ir pavojais. Egipto kultūroje dykuma buvo priešprieša derlingoms Nilo žemėms, o Setas buvo laikomas jos valdovu, atstovaujančiu viską, kas grasino Egipto tvarkai ir gyvybei.
Setas taip pat buvo siejamas su svetimomis žemėmis ir užsieniečiais, kurie grėsė Egipto saugumui. Jis dažnai buvo vaizduojamas kaip svetimų kraštų ir jų karių globėjas. Taigi, Setas simbolizavo jėgas, kurios priešinosi dieviškajai tvarkai („Maat“) ir kurias reikėjo nuolat valdyti ir kontroliuoti.
Seto ir Horuso kova
Po Ozyrio nužudymo Setas susidūrė su jo sūnumi Horu, kuris siekė atkeršyti už savo tėvą ir užimti teisėtą Egipto sostą. Seto ir Horuso kova tapo viena iš pagrindinių Egipto mitų temų, kurioje buvo vaizduojama ilga ir sudėtinga kova tarp chaoso (Setas) ir tvarkos (Horusas). Ši kova simbolizavo amžiną priešpriešą tarp destruktyvių jėgų ir pasaulio tvarkos, kurios palaikymas buvo būtinas Egipto visuomenės išlikimui.
Galiausiai Horusas nugalėjo Setą ir atgavo sostą, tačiau Setas nebuvo visiškai sunaikintas. Jis buvo pripažintas svarbiu dievu, kuris, nors ir atstovavo chaoso jėgoms, turėjo vietą dieviškojoje tvarkoje.
Setas kaip gynėjas
Nepaisant savo ryšio su chaoso jėgomis, Setas taip pat buvo laikomas Egipto gynėju. Ypač Naujosios Karalystės laikotarpiu Setas buvo garbinamas kaip dievas, ginantis Egiptą nuo išorės priešų, tokių kaip Hiksai ar kitos svetimos tautos. Šis paradoksalus Seto vaidmuo – būti tiek chaoso, tiek apsaugos dievu – pabrėžia sudėtingą Egipto požiūrį į jėgas, kurios, nors ir grėsmingos, buvo būtinos išlaikyti tvarką.
Setas taip pat buvo vienas iš dievų, lydinčių saulės dievą Ra per naktinį pasaulį. Jis saugojo Ra nuo milžiniškos gyvatės Apopo (Apepo), kuris simbolizavo chaosą ir tamsą. Šiame kontekste Setas buvo gynėjas, kuris kovojo prieš didžiausią Egipto religijos priešą – tamsos ir chaoso įsikūnijimą.
Seto vaizdavimas ir simbolika
Setas dažniausiai buvo vaizduojamas kaip žmogus su keista, nežinomos kilmės gyvūno galva. Tai vadinama „Seto žvėrimi“, kurio forma nėra iki galo identifikuota, tačiau jo ilga nosis ir stačios ausys simbolizavo kažką svetimo ir pavojingo. Tai pabrėžė Seto ryšį su jėgomis, kurios buvo nepažintos, grėsmingos ir nesuvokiamos.
Seto spalva dažnai buvo raudona, kuri Egipte simbolizavo pavojų, chaosą ir dykumą. Jis taip pat buvo siejamas su gyvatėmis, krokodilais ir kitais pavojingais gyvūnais, kurie Egipte kėlė grėsmę.
Seto kultas ir garbinimas
Seto kultas buvo ypač stiprus tam tikruose Egipto regionuose, ypač šiaurės vakaruose, tokiose vietovėse kaip Avaris ir Ombosas. Jis buvo garbinamas kaip stiprybės ir galios dievas, kuris galėjo būti prašomas apsaugoti nuo pavojų ar nubausti priešus. Ypač Naujosios Karalystės laikotarpiu Seto kultas buvo atgimęs, o faraonai, tokie kaip Seti I ir Ramzis II, buvo pavadinti jo garbei.
Tačiau vėliau Setas tapo prieštaringa figūra, ypač po to, kai jis buvo siejamas su Hiksais, svetimšaliais, kurie kurį laiką valdė Egiptą. Seto kultas buvo pamažu slopinamas, o jo įvaizdis tapo dar labiau negatyvus, ypač kai Egipto karališkoji valdžia sustiprėjo ir norėjo pabrėžti tvarkos pergalę prieš chaosą.
Seto reikšmė Egipto mitologijoje
Setas buvo viena iš sudėtingiausių figūrų Egipto mitologijoje. Nors jis dažnai buvo laikomas chaoso, destrukcijos ir svetimų jėgų simboliu, jis taip pat turėjo svarbią apsauginę funkciją. Jo vaidmuo kaip Ozyrio nužudytojo ir Horuso priešo pabrėžia jo destruktyvią pusę, tačiau jo gynybinis vaidmuo, saugant Egiptą ir padedant Ra, parodė, kad chaosas buvo būtina pasaulio tvarkos dalis.
Setas įkūnijo senovės Egipto pasaulėžiūrą, kad gyvenimas buvo nuolatinė kova tarp tvarkos ir chaoso, ir kad net destruktyvios jėgos turėjo savo vietą dieviškojoje pusiausvyroje.