Atonas buvo senovės Egipto saulės dievas, kuris tapo ypač reikšmingas faraono Amenchotepo IV, vėliau žinomo kaip Echnatonas, valdymo laikotarpiu. Atonas simbolizavo saulės diską ir buvo laikomas šviesos, gyvybės ir viso pasaulio kūrėjo įsikūnijimu. Echnatonas, kurio valdymo laikotarpis (XIV a. pr. m. e.) buvo radikalių religinių pokyčių era, įvedė monoteistinę religiją, kurioje garbinamas tik Atonas, o kiti tradiciniai Egipto dievai buvo palikti nuošalyje. Tai buvo vienas iš nedaugelio senovės Egipto laikotarpių, kai bandyta išplėtoti monoteizmą, nors ši religija buvo trumpalaikė ir greitai sugriauta po Echnatono mirties.
Atono kultas turėjo unikalų pobūdį Egipto religijoje, kuri prieš Echnatoną buvo iš esmės politeistinė. Echnatonas ne tik pakeitė dievų garbinimo struktūrą, bet ir įkūrė naują sostinę – Achetatoną (dabartinis Amarna) – tam, kad susikoncentruotų išskirtinai į Atono garbinimą. Naujoje religijoje Atonas buvo laikomas vieninteliu dievu, saulės disku, kuris teikia gyvybę ir šviesą visai kūrinijai. Šioje religijoje Echnatonas ir jo žmona Nefertitė buvo laikomi tarpininkais tarp Atono ir žmonijos, o pats Atonas buvo labiau abstraktus dievas, neturintis konkretaus atvaizdo ar įkūnijimo.
Skirtingai nuo kitų Egipto dievų, kurie buvo vaizduojami žmogaus ar gyvūno pavidalu, Atonas buvo vaizduojamas kaip saulės diskas, iš kurio sklinda ilgi spinduliai, dažnai baigiantys delnais. Šie spinduliai simbolizavo dievo šviesą ir jo gyvybės suteikimą visai žemei. Iš tikrųjų Atono kultas pabrėžė universalią šviesos galią ir gyvybę, kurią suteikia saulė, kaip pagrindinį dieviškąjį jėgą, be kurios nebūtų gyvybės.
Echnatono valdžios laikotarpiu buvo pašalintos kitos dievybės, ypač galingi dievai, tokie kaip Amonas, kuris buvo vienas iš pagrindinių tradicinių Egipto panteono dievų. Echnatonas stengėsi sunaikinti Amono kulto įtaką ir paversti Atoną vieninteliu aukščiausiuoju dievu, kartais užrašant Atono vardą kaip dieviškąjį Ra-Atoną, taip susiedamas jį su tradicine saulės dievo Ra forma.
Religinis Echnatono ir Atono kulto eksperimentas buvo trumpalaikis ir baigėsi po Echnatono mirties. Jo įpėdiniai, pirmiausia Tutanchamonas, atsisakė Atono garbinimo ir grąžino senąją politeistinę religiją su Amonu ir kitais dievais, atstatydami senąją dievų tvarką. Achetatonas buvo apleistas, o tradiciniai Egipto dievai vėl buvo garbinami.
Nepaisant šios nesėkmės, Atono kultas paliko gilų pėdsaką Egipto istorijoje, simbolizuodamas vieną iš pirmųjų bandymų sukurti monoteistinę religiją. Atono kaip vienintelio dievo garbinimas, nors ir truko tik Echnatono valdymo metu, išsiskyrė savo revoliuciniu pobūdžiu ir drąsia politine bei religine reforma, kurią Echnatonas stengėsi įgyvendinti. Šis laikotarpis taip pat išliko kaip vienas iš unikaliausių ir paslaptingiausių Egipto istorijos tarpsnių, o Atonas tapo simboliu šios religinės revoliucijos.