Apopas, dar žinomas kaip Apofis (graikiškas jo vardas), yra vienas svarbiausių chaoso dievų senovės Egipto mitologijoje. Jis laikomas pagrindiniu tvarkos priešingu simboliu, nuolat bandančiu sunaikinti saulės dievą Ra ir taip panardinti pasaulį į amžinąją tamsą. Apopas buvo vaizduojamas kaip milžiniška gyvatė arba drakonas ir tapo blogio, tamsos bei kosminio chaoso įsikūnijimu.
Egipto mitologijoje Apopas buvo glaudžiai susijęs su kasdienine kova tarp šviesos ir tamsos. Kiekvieną naktį saulės dievas Ra keliaudavo per požeminį pasaulį, vadinamą Duatu, plaukdamas savo saulės valtimi. Būtent čia Apopas tykojo, laukdamas progos pulti Ra ir sutrikdyti tvarką, kurią jis simbolizavo. Apopo tikslas buvo neleisti saulei pakilti, todėl kiekviena sėkminga saulės patekėjimo diena simbolizavo Ra pergalę prieš chaoso jėgas.
Apopas nebuvo dievybė, kuriai egiptiečiai melstųsi ar aukotų. Priešingai, jis buvo laikomas grėsme tvarkai ir dieviškai harmonijai, vadinamai „Ma’at“. Jo egzistavimas pabrėžė, kaip svarbu išlaikyti pasaulio pusiausvyrą, ir egiptiečiai atlikdavo įvairius ritualus, kad padėtų Ra nugalėti Apopą ir užtikrinti saulės patekėjimą. Kai kurie ritualai įtraukdavo simbolinį Apopo sunaikinimą – jo atvaizdų pjaustymą ar deginimą, siekiant įtvirtinti Ra jėgą ir apsaugoti pasaulį nuo chaoso įsiveržimo.
Nors Apopas buvo nuolatiniame mūšyje su Ra, ši kova nebuvo galutinai išspręsta. Mitologijoje Apopas simbolizavo amžinąją kovą tarp šviesos ir tamsos, tvarkos ir chaoso. Tai reiškė, kad nors Ra kasdien laimėdavo, Apopas niekada nebuvo visiškai sunaikintas ir grįždavo vėl, kad tęstų kovą. Šis nuolatinis susidūrimas buvo esminė Egipto religijos dalis, primenanti apie nuolatines pastangas palaikyti tvarką pasaulyje.
Egiptiečiai tikėjo, kad Apopas taip pat buvo atsakingas už gamtos reiškinius, kurie sutrikdydavo tvarką, pavyzdžiui, saulės užtemimus ar audras. Kai saulė laikinai dingdavo, tai buvo laikoma ženklu, kad Apopas laikinai užvaldė Ra ir jo valtį. Toks laikinas tamsos įsigalėjimas buvo pavojingas, todėl šventikai ir žmonės atlikdavo specialius ritualus, kad padėtų saulės dievui atgauti savo jėgas ir sugrąžinti šviesą.
Apopas taip pat buvo siejamas su mirusiųjų pasauliu, nes jo būveinė buvo požeminis pasaulis Duatas, kuriame jis laukė Ra naktinės kelionės metu. Jo grėsmė neapsiribojo vien tik saulės sunaikinimu – Apopas taip pat norėjo sunaikinti tvarką ir mirusiųjų pasaulyje. Tačiau Ra, kartu su kitais dievais, pavyzdžiui, Sethu, kuris buvo Ra gynėjas, kovojo su Apopu, siekdami išlaikyti tvarką ne tik žemėje, bet ir pomirtiniame gyvenime.
Nors Apopas buvo pagrindinis blogio jėgų simbolis, jo buvimas turėjo esminį poveikį egiptiečių suvokimui apie visatą ir jų religiją. Jis įkūnijo nuolatinę kovą tarp šviesos ir tamsos, tvarkos ir chaoso, ir jo egzistavimas pabrėžė, kad tvarka niekada nėra garantuota – ją reikia nuolat palaikyti ir stiprinti. Egipto religinės apeigos, susijusios su Apopo nugalėjimu, tapo kasdienine ir svarbia egiptiečių gyvenimo dalimi, nes be šios kovos ir ritualų, tvarka galėjo subyrėti, o pasaulis panirti į chaosą.
Apopas, kaip chaoso įsikūnijimas, yra vienas ryškiausių Egipto mitologijos veikėjų, simbolizuojantis ne tik priešpriešą tvarkai, bet ir būtinybę nuolat siekti harmonijos ir balanso pasaulyje.