Įsakė parduoti tarną drauge su žmona ir vaikais

„Kadangi šis neturėjo iš ko atiduoti, valdovas įsakė jį parduoti drauge su žmona, vaikais ir visa, ką turėjo, ir taip atlyginti skolą.“ Mato 18, 25

Palyginimas apie nesigailestingą tarnąMato 18, 23–35 yra vienas iš Jėzaus pamokymų apie atleidimą, Dievo gailestingumą ir tai, kaip mes turime elgtis su kitais. Palyginime Jėzus pasakoja apie karalių ir tarną, kuris buvo jam skolingas milžinišką sumą. Nors karalius iš pradžių įsako tarną ir jo šeimą parduoti, kad būtų padengta skola, galiausiai jis pasigaili ir atleidžia visą skolą, parodydamas didelį gailestingumą. Šis palyginimas atspindi Dievo pasirengimą atleisti mums, ir moko, kaip mes turime atleisti kitiems.

Palyginimo eiga:

  • Tarnas buvo skolingas karaliui didžiulę sumą:
  • „Karalius nusprendė patikrinti savo tarnus, ir vienas iš jų buvo skolingas dešimt tūkstančių talentų“ (Mt 18, 24).
  • Dešimt tūkstančių talentų – tai neįsivaizduojamai didelė suma, kurią žmogus niekaip negalėtų grąžinti. Ši skola simbolizuoja mūsų nuodėmes prieš Dievą, kurios yra tokios didelės, kad patys jų atlyginti negalime.
  • Valdovas įsakė parduoti tarną, jo šeimą ir turtą:
  • „Kadangi šis neturėjo iš ko atiduoti, valdovas įsakė jį parduoti drauge su žmona, vaikais ir visa, ką turėjo, ir taip atlyginti skolą“ (Mt 18, 25).
  • Tai atspindi senovės skolų grąžinimo praktiką, kai skolininkai galėjo būti parduoti į vergiją, kad bent iš dalies padengtų skolą. Šiuo įsakymu valdovas pabrėžia, kokia didelė buvo tarnui uždėta našta. Tai taip pat simbolizuoja, kaip beviltiška yra mūsų padėtis be Dievo gailestingumo.
  • Tarnas puolė maldauti atleidimo:
  • „Tada tarnas puolė jam po kojų ir maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską tau atiduosiu’“ (Mt 18, 26).
  • Tarnas, suvokęs, kad neturi iš ko grąžinti skolą, maldauja karaliaus pasigailėti. Nors realiai jis niekada negalėtų grąžinti tokios sumos, jis prašo kantrybės. Ši scena rodo, kaip mes visi esame visiškai priklausomi nuo Dievo gailestingumo, kai esame pasmerkti dėl savo nuodėmių.
  • Valdovas atleido tarnui visą skolą:
  • „Valdovas pasigailėjo jo, paleido jį ir dovanojo skolą“ (Mt 18, 27).
  • Valdovas, vietoje to, kad reikalautų skolos grąžinimo, nusprendžia atleisti visą skolą. Šis aktas simbolizuoja Dievo begalinį gailestingumą, kuriuo Jis mums atleidžia mūsų nuodėmes, net jei mes patys nesugebame jų atlyginti.

Prasmės ir paaiškinimai:

  • Skola simbolizuoja nuodėmę:
  • Tarnas skolingas milžinišką sumą – dešimt tūkstančių talentų. Tai yra didžiulis ir simbolinis skaičius, rodantis, kad mūsų nuodėmės prieš Dievą yra tokios didelės, jog mes niekada negalėtume jų atlyginti savomis jėgomis. Tai rodo mūsų dvasinę skolą Dievui dėl mūsų nuodėmių ir klaidų.
  • Valdovas (karalius) simbolizuoja Dievą:
  • Karalius, kuris atleidžia tarnui skolą, simbolizuoja Dievą, kuris pasirengęs atleisti žmonėms jų nuodėmes. Jis parodo beribį gailestingumą, nes nors mes nusipelnėme bausmės dėl savo nuodėmių, Dievas mums atleidžia, jei nuoširdžiai ieškome atleidimo.
  • Atleidimas yra Dievo dovana:
  • Karalius neatidėjo skolos ar nustatė lengvesnes sąlygas – jis visiškai atleido. Tai pabrėžia, kad Dievo atleidimas yra malonė, kurią gauname nemokamai. Mes negalime „užsidirbti“ Dievo atleidimo – jis duodamas per Jo gailestingumą.
  • Tarnas maldauja kantrybės, bet gauna daugiau:
  • Tarnas maldauja laiko ir kantrybės, tikėdamasis grąžinti skolą, tačiau jis gauna daugiau, nei prašo – jis gauna visišką atleidimą. Tai rodo, kad Dievas mums suteikia daug daugiau nei mes galėtume tikėtis ar nusipelnyti.
  • Šis palyginimas moko mus atleisti kitiems:
  • Nors pirmoji palyginimo dalis rodo Dievo gailestingumą ir atleidimą, antroje dalyje (Mt 18, 28–35) tarnas, kuriam buvo atleista milžiniška skola, atsisako atleisti savo kolegai už nedidelę skolą. Tai parodo, kad mes taip pat turime būti pasirengę atleisti kitiems, kaip Dievas atleidžia mums. Jėzus moko, kad atleidimas neturi ribų.

Šis palyginimas iliustruoja, kad mūsų nuodėmės prieš Dievą yra tokios didelės, kad mes patys niekaip negalime jų atlyginti. Tačiau Dievas, būdamas gailestingas ir atlaidus, atleidžia mums visas mūsų nuodėmes, jei mes nuoširdžiai ieškome atleidimo. Kaip Dievas mums atleidžia, taip ir mes turime būti pasirengę atleisti kitiems, kadangi mūsų santykiai su kitais turi atspindėti Dievo gailestingumą.