Eutanazija yra praktika, kai sąmoningai nutraukiama žmogaus gyvybė, siekiant palengvinti nepagydomų ligonių ar sunkių kančių kamuojamų žmonių skausmą ir kančias. Eutanazija gali būti atliekama aktyviai, kai naudojamos priemonės, kurios tiesiogiai sukelia mirtį (pvz., nuodingų vaistų injekcija), arba pasyviai, kai sąmoningai nesiimama gydymo, leidžiančio išsaugoti gyvybę (pvz., nutraukus gyvybę palaikančią įrangą). Eutanazijos klausimas yra itin sudėtingas ir ginčytinas, ypač kalbant apie moralę, teisę, žmogaus teises ir religiją.
Religijos ir tikinčiųjų požiūris į eutanaziją
Dauguma didžiųjų religijų, įskaitant krikščionybę, judaizmą ir islamą, priešinasi eutanazijai ir mano, kad ji prieštarauja dieviškajam žmogaus gyvybės sakralumui. Religiniu požiūriu eutanazija dažnai laikoma žmogžudyste ar savižudybe, priklausomai nuo to, kas priima sprendimą nutraukti gyvybę.
Krikščionybė
Krikščionybėje žmogaus gyvybė laikoma Dievo dovana, todėl tik Dievas turi teisę ją nutraukti. Krikščionys tiki, kad Dievas sukūrė kiekvieną žmogų pagal savo atvaizdą ir turi suverenią galią nuspręsti, kada baigiasi žmogaus gyvenimas.
- Žmogaus gyvybės šventumas:
Krikščioniškoje teologijoje gyvybė yra laikoma šventa nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Šis požiūris grindžiamas Biblijos mokymu, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo atvaizdą: Pradžios knyga 1:27:
„Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, pagal Dievo atvaizdą sukūrė jį; sukūrė juos kaip vyrą ir moterį.“
Kadangi gyvybė yra Dievo dovana, krikščionys tiki, kad ją nutraukti ar kištis į natūralų gyvenimo eigą yra neteisėta ir prieštarauja Dievo valiai.
- Įsakymas „Nežudyk“:
Eutanazija dažnai laikoma tiesioginiu penktojo įsakymo pažeidimu, kuris sako „Nežudyk“. Krikščionys šį įsakymą interpretuoja kaip draudimą atimti gyvybę, nepriklausomai nuo priežasčių: Išėjimo knyga 20:13:
„Nežudyk.“
Tai suprantama ne tik kaip kitų žmonių nužudymo, bet ir savo gyvybės nutraukimo draudimas, nes gyvybė yra šventa ir priklauso Dievui.
- Kančių prasmė:
Krikščionybė dažnai pabrėžia, kad kančios, ypač artėjant gyvenimo pabaigai, gali turėti dvasinę prasmę. Nors kančios yra sunkios, jos gali padėti žmogui susitaikyti su Dievu, atgailauti ir patirti dvasinį augimą. Eutanazija gali būti laikoma bandymu pabėgti nuo šios prasmės. Romiečiams 5:3-4:
„Be to, didžiuojamės savo kančiomis, žinodami, kad kančia ugdo ištvermę, ištvermė – būdą, būdas – viltį.“
Ši citata pabrėžia, kad krikščioniškoje pasaulėžiūroje kančia gali turėti prasmingą vaidmenį, formuojant tikėjimą ir dvasinę ištvermę.
Katalikų Bažnyčios požiūris
Katalikų Bažnyčia griežtai priešinasi eutanazijai. Popiežius Jonas Paulius II savo enciklikoje „Evangelium Vitae“ (Gyvybės Evangelija) aiškiai išreiškė bažnyčios poziciją, kad eutanazija yra moraliai neteisinga, nes tai yra tyčinis žmogaus gyvybės nutraukimas.
Popiežius Jonas Paulius II rašė:
„Eutanazija yra sunki moralinė nuodėmė, nes tai yra žmogaus gyvybės tyčinis sunaikinimas, nepriklausomai nuo motyvų.“
Judaizmas
Judaizmas, kaip ir krikščionybė, laikosi nuomonės, kad žmogaus gyvybė priklauso Dievui, o eutanazija yra draudžiama. Žmogaus gyvybė yra šventa, ir net sunkiai sergančio žmogaus gyvybė turi būti saugoma iki natūralios mirties. Talmude aiškinama, kad net kai žmogus sunkiai serga ar miršta, jo gyvybės negalima dirbtinai nutraukti.
Talmudas sako:
„Tas, kuris pagreitina žmogaus mirtį, net ir mažai prisideda prie to, laikomas žudiku.“
Islamas
Islamas taip pat draudžia eutanaziją. Islamo teologijoje gyvybė yra Dievo dovana, ir tik Dievas turi teisę nuspręsti, kada žmogus mirs. Koranas moko, kad gyvybė yra šventa ir bet koks žmogaus bandymas ją nutraukti, net dėl gailestingumo ar kančios, yra nuodėmė.
Koranas 17:33:
„Nežudykite žmogaus, kurį Alachas uždraudė nužudyti, nebent teisėtai.“
Islamo teisinė mokykla (šariatas) pripažįsta, kad žmogaus gyvenimas gali būti sunkus, tačiau kančios yra dalis Dievo plano, ir tik Jis turi teisę ją nutraukti.
Pasyvi eutanazija
Kai kurios religijos, ypač katalikų bažnyčia, skiria pasyvią eutanaziją nuo aktyvios. Pasyvi eutanazija reiškia gydymo nutraukimą ar nevykdymą, kai jis tik pratęstų kančias, nes tikėtinas mirties atvejis yra neišvengiamas. Kai kuriais atvejais, religijos gali pripažinti, kad neverta dirbtinai pratęsti gyvenimą per medicininius aparatus, jei tai tik ilgintų neišvengiamą mirtį, bet aktyvus žmogaus gyvybės nutraukimas yra nepriimtinas.
Eutanazija yra labai ginčytina tema, kuri dažnai prieštarauja religiniams įsitikinimams apie gyvybės šventumą ir Dievo suverenią galią. Krikščionybėje, judaizme ir islame gyvybė laikoma šventa ir priklausanti Dievui, todėl eutanazija, ypač aktyvioji, laikoma amoralia. Religiniai tekstai, kaip Biblijos įsakymai ir mokymai apie kančių prasmę, rodo, kad net sunkiomis aplinkybėmis žmogaus gyvenimas turi būti vertinamas ir saugomas iki natūralios mirties.